Polidaktilija – tai būsena, kai žmogus gimsta turėdamas daugiau nei penkis pirštus rankose ar kojose. Šis terminas žymi papildomus pirštus, kurie gali būti įvairaus išsivystymo lygio. Kartais ši būklė vadinama hiperdaaktylija. Tai viena iš dažniausių įgimtų rankų ir pėdų anomalijų, pastebima dar kūdikystėje.
Polidaktilijos rūšys
Yra trys pagrindinės polidaktilijos formos – nuo jų priklauso, kuriame piršte atsiranda papildomas pirštas. Skiriamos tokios rūšys:
- Priešaušinė polidaktilija: atsiranda papildomas nykštys arba didysis kojos pirštas. Toks nykštys dar vadinamas radialine, o didysis pirštas – blauzdine polidaktilija.
- Centrinė polidaktilija: papildomas pirštas formuojasi tarp pagrindinių rankos arba pėdos pirštų, pavyzdžiui, tarp rodomojo, vidurinio arba bevardžio piršto ar tarp vidurinių pėdos pirštų.
- Užpakalinė polidaktilija: papildomas mažylis rankos arba pėdos pirštas. Toks papildomas mažylis kartais vadinamas alkūnine arba šeivine polidaktilija.
Polidaktilijos simptomai
Pagrindinis šios būklės požymis – iškart matomi daugiau nei penki pirštai rankoje ar pėdoje gimus kūdikiui. Papildomi pirštai gali būti visiškai išsivystę arba tik iš dalies susiformavę – pritvirtinti prie rankos ar pėdos tik oda ar nervais.
Ar papildomi pirštai bus tokie pat kaip visi kiti pirštai, priklauso nuo polidaktilijos tipo bei individualių vystymosi skirtumų.
Priežastys, kodėl atsiranda polidaktilija
Papildomi pirštai susiformuoja dėl genetinių pokyčių, vykstančių vaisiaus vystymosi metu. Genai – tai paveldima informacija, atsakinga už visų organizmo ląstelių augimą ir veiklą. Kartais jų veikimą gali sutrikdyti tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai nėštumo laikotarpiu.
Jei pasikeičia genai, kurie reguliuoja rankų ir pėdų vystymąsi, vaisius gali gimti su papildomais pirštais. Tai gali būti pavienių genetinių pokyčių pasekmė arba pasireikšti kaip rimtesnio genetinio sindromo dalis.
Genetinės ligos, dažnai pasireiškiančios kartu su polidaktilija:
- Carpenter sindromas
- Dauno sindromas
- Fanconi anemija
Rizikos veiksniai
Nors polidaktilija gali pasitaikyti bet kam, tam tikri veiksniai padidina tikimybę gimti su papildomais pirštais:
- Lytis: berniukams ši būklė pasitaiko dažniau nei mergaitėms.
- Etninė kilmė: ši įgimta ypatybė kur kas dažnesnė juodaodžiams vaikams nei baltaodžiams.
- Paveldimumas: didesnė tikimybė susilaukti kūdikio su polidaktilija yra šeimose, kur šia būkle arba kitomis genetinėmis ligomis jau sirgo šeimos nariai.
Diagnozė ir tyrimai
Polidaktilija dažnai aptinkama ultragarsu dar nėštumo metu, tačiau galutinė diagnozė nustatoma tik gimus vaikui. Gydytojas nustato, kiek papildomų pirštų yra rankose ar pėdose, ir kokio tipo polidaktilija.
Priklausomai nuo atvejo, prieš pradedant gydymą gali prireikti atlikti rankos ar pėdos rentgeno nuotraukas.
Genetiniai tyrimai
Tiems, kurių šeimoje buvo šios būklės atvejų, rekomenduojama pasikonsultuoti su genetiku. Specialistas gali patarti dėl genetinių tyrimų, kurie padeda nustatyti tam tikrus genų pokyčius, susijusius su polidaktilija.
Net jeigu nustatoma, kad tėvai yra genetinio varianto, lemiančio šią būklę, nešiotojai, nebūtinai vaikas taip pat susirgs. Genetikos specialistas padeda įvertinti riziką ir paaiškinti būdus, kaip sumažinti paveldimų ligų tikimybę.
Gydymas ir šalinimas
Polidaktilijos gydymas paprastai susijęs su papildomų pirštų pašalinimu. Metodas parenkamas atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir pirštų struktūrą:
- Chirurginė perrišimo technika: plona virvute ar juostele suspaudžiamas papildomo piršto pagrindas, vėliau dėl sutrikdyto kraujo tiekimo pirštas savaime atsiskiria.
- Ambulatorinis šalinimas: vietiškai nuskausminus, kūdikiui papildomas pirštas pašalinamas, naudojant elektrochirurgiją ar kitą minimaliai invazinį metodą.
- Chirurginė operacija: tokios operacijos prireikia jei papildomas pirštas yra sudėtingesnės struktūros, ypač kai ši būklė pasireiškia kojose arba kiti šalinimo būdai nėra tinkami.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei, pašalinus papildomą pirštą, pastebite, kad žaizda kraujuoja, iš jos teka skysčiai, oda pamėlynavo ar patino, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Taip pat reikėtų kreiptis, jei vaikas jaučia skausmą ar atsiranda kitų nerimą keliančių požymių susijusių su žaizda.
Prognozė ir ateitis po papildomų pirštų pašalinimo
Didžioji dauguma vaikų, kuriems pašalinti papildomi pirštai, visiškai pasveiksta. Tai netrukdo tolimesniam augimui ar vystymuisi. Po gydymo pirštų funkcionalumas nesiskiria nuo kitų vaikų.
Jei kartu pasireiškia kitos įgimtos ar genetinės ligos, gali prireikti papildomos medicininės priežiūros ar ilgalaikio gydymo. Tokiais atvejais gydytojas padės planuoti tolesnius žingsnius ir paaiškins, ko galima tikėtis ateityje.
