Pasibaigus menopauzei, moterys gali susidurti su netikėtu kraujavimu iš makšties. Tai vadinama kraujavimu po menopauzės ir visada laikoma nenormaliu reiškiniu, kadangi menopauzės laikotarpis prasideda tada, kai menstruacijos nebevyksta ištisus metus. Jei net ir po tokio laikotarpio pasireiškia bet kokio pobūdžio kraujavimas – nuo nežymaus tepliojimo iki stiprios kraujavimo bangos – tai nėra normalu ir reikalauja konsultacijos su gydytoju.
Kraujavimo po menopauzės dažnumas
Šis sutrikimas nėra labai retas – apie dešimtadalis moterų, peržengusių 55 metų amžių ribą, patiria kraujavimą po menopauzės. Dažniausiai tokia būklė nėra susijusi su pavojingomis sveikatos problemomis, tačiau kiekviena moteris turėtų suprasti, kad kartais tai gali būti ankstyvas vėžio ženklas.
Galimos kraujavimo priežastys
Kraujavimas iš makšties po menopauzės dažniausiai yra susijęs su įvairiais gerybiniais pokyčiais ar organizmo reakcijomis, pavyzdžiui:
- Makšties atrofija – gleivinė suplonėja, išsausėja ir lengvai pažeidžiama.
- Naudojama ar nutraukiama hormonų pakeičiamoji terapija – hormonų lygio pokyčiai gali sukelti kraujavimą.
- Gerybiniai gimdos augliai ar polipai – nedideli dariniai gali lengvai pažeisti gleivinę.
- Endometriumo hiperplazija – storėjanti gimdos gleivinė, kurioje kartais atsiranda pakitusių ląstelių.
Nors mažiau dažnai, tačiau po menopauzės kraujavimą taip pat gali sukelti:
- Gimdos kaklelio vėžys.
- Gimdos kaklelio uždegimas (cervicitas).
- Pažeidimai ar traumos makšties srityje.
- Kraujavimas iš šalia esančių organų, pavyzdžiui, šlapimo pūslės ar tiesiosios žarnos.
Kada būtina rimčiau sunerimti?
Nors dažniausiai tokio pobūdžio kraujavimas nėra pavojingas, apie dešimtadalį atvejų jis gali būti pirmas ženklas, įspėjantis apie gimdos vėžį. Dėl šios priežasties jokie po menopauzės atsiradę kraujavimai neturi būti ignoruojami – svarbu pasitarti su gydytoju ir išsamiai išsitirti.
Be to, sunkesni kraujavimai, net jei pasireiškia tik vieną ar du kartus, taip pat laikomi nenormaliais. Bet kokio stiprumo ar dažnumo kraujavimas (ar vos matomas tepliojimas, rudas ar rausvas išskyras) visada yra signalas kreiptis į gydymo įstaigą.
Kas padidina riziką patirti kraujavimą po menopauzės?
Nors bet kuri moteris gali susidurti su šia problema, kai kurie veiksniai reikšmingai padidina riziką, kad kraujavimas pasikartos ar bus susijęs su rimtesne liga:
- Antsvoris ar nutukimas.
- Rūkymas.
- Hormoniniai sutrikimai, tokie kaip cukrinis diabetas ar skydliaukės ligos.
- Policistinių kiaušidžių sindromas.
- Vėlyva menopauzė (menopauzė prasidėjo vėliau nei įprastai, kuomet vidurkis yra 51 metai).
Diagnozės priemonės
Nustačius po menopauzės prasidėjusį kraujavimą, gydytojas atlieka kelis tyrimus, kad tiksliai įvertintų būklės priežastį. Dažniausi tyrimai:
- Ginekologinės apžiūros, kurių metu apžiūrima tiek makštis, tiek gimdos kaklelis.
- Pap testas – padeda aptikti pakitusias ląsteles gimdos kaklelio srityje.
- Ultragarsinis gimdos tyrimas pro makštį.
- Gimdos gleivinės biopsija – paimamas gleivinės mėginys detalesniam ištyrimui.
Gydytojui taip pat gali būti svarbu sužinoti, kada tiksliai baigėsi paskutinės menstruacijos, kokius vaistus šiuo metu vartojate ir ar turite kitų sveikatos sutrikimų.
Gydymo galimybės
Gydymas visų pirma priklauso nuo to, kas būtent lemia kraujavimą po menopauzės. Dažniausiai taikomos priemonės – vaistai arba chirurginės intervencijos.
Vaistiniai gydymo būdai
- Antibiotikai – skiriami, kai nustatoma infekcija.
- Estrogeno preparatai – tinkami, jei kraujavimas pasireiškė dėl atrofinės makšties gleivinės. Estrogeną galima naudoti vietiškai (tepalu, žiedu ar žvakutėmis) arba pasirinkti sisteminį gydymą tablete ar pleistru.
- Progestinas – ypač veiksmingas sergant endometriumo hiperplazija. Galima vartoti tabletėmis, injekcijomis, kremais ar intrauterininiais prietaisais.
Chirurginiai gydymo būdai
- Histeroskopija – leidžia gydytojui peržiūrėti gimdos vidų, nustatyti ir pašalinti polipus ar auglius.
- Gimdos gleivinės išvalymas (D&C) – šios procedūros metu pašalinama gimdos gleivinė. Kartais atliekama kartu su histeroskopija ir dažnai taikoma esant endometriumo hiperplazijai.
- Histerektomija – tai gimdos bei kaklelio pašalinimo operacija, kuri skiriama sergant gimdos vėžiu ar kai kitais metodais neišsprendžiama problema.
- Sūrinio tirpalo (salino) infuzijos tyrimas su ultragarsu (sonohisterografija) – gimdoje pripildomas fiziologinis tirpalas, siekiant ultragarsu aiškiau matyti galimus pakitimus.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Kiekviena moteris, pastebėjusi bet kokį kraujavimą iš makšties praėjus daugiau nei metams po paskutinių mėnesinių ar daugiau nei metams po hormonų terapijos pradžios, privalo nepraleisti šio simptomo ir žengti pas gydytoją. Nors dažniausiai ši būklė yra nepavojinga, neretai ji gali signalizuoti apie pavojingą ligą.
