Spondilolizė – tai stuburo būklė, kuri dažniausiai pasireiškia kaip nežymus įtrūkimas arba skilimas tarp dviejų stuburo slankstelių. Žmogaus stuburą sudaro 33 slanksteliai, o šis įtrūkimas įvyksta plonose kaulinėse ataugose, kurios vadinamos pars interarticularis ir jungia gretimus slankstelius.
Kas būdinga spondilolizei?
Dažniausiai spondilolizė pažeidžia apatinę nugaros dalį, tačiau įtrūkimas gali atsirasti ir kaklo arba krūtinės dalies slanksteliuose. Medicinoje ši būklė dar kartais vadinama pars defektu arba pars lūžiu būtent dėl to, jog pažeidžiamos šios mažos kaulo ataugos.
Per metus, remiantis specialistų duomenimis, spondilolizę patiria mažiau nei 10% žmonių. Tai dažnesnė vaikams ir paaugliams – ypač tiems, kurie aktyviai sportuoja ar dalyvauja kontaktiniuose sportuose.
Spondilolizės simptomai
Stiprus ar maudžiantis apatinės nugaros dalies skausmas – pagrindinis šios būklės požymis. Paprastai skausmas:
- plinta iš apatinės nugaros į sėdmenų ir šlaunų raumenis,
- primena raumenų tempimą ar pertempimą ties juosmeniu,
- sustiprėja fiziškai aktyviais periodais ir sumažėja pailsėjus ar sumažinus fizinį krūvį.
Visgi kai kurie žmonės su spondilolize nejaučia jokių akivaizdžių simptomų ir apie būklę sužino tik atlikus vaizdinius tyrimus dėl kitos priežasties.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Spondilolizės priežastis – pažeista pars interarticularis. Šios kaulinės ataugos jungia du besiribojančius slankstelius ir leidžia stuburui judėti bei lankstytis. Dažniausiai pars lūžį sukelia:
- Perdidelis fizinis krūvis ar besikartojantys judesiai, stipriai veikiantys apatinę nugaros dalį. Tai būdinga intensyviai sportuojantiems ar sunkų fizinį darbą atliekantiems žmonėms. Ilgainiui dėl nuolatinio streso galite patirti mažų slankstelio ataugų lūžius.
- Spartus augimas paauglystėje. Greit padidėjusi kūno masė ir pasikeitusi stuburo apkrova taip pat gali lemti įtrūkimo atsiradimą.
- Paveldimumas. Žmonės, kurių slanksteliai natūraliai yra plonesni ar silpnesni, turi didesnę tikimybę patirti pars lūžį.
Dažniau spondilolizė nustatoma tiems, kurie žaidžia kontaktinius sportus, gimnastikoje, sunkumų kilnojime ar panašioje veikloje. Didesnę riziką taip pat turi besivystančio amžiaus vaikai. Įrodyta, kad kai kurioms etninėms grupėms spondilolizė pasireiškia dažniau – taip gali būti dėl genetinių ypatumų.
Galimos komplikacijos
Negydoma spondilolizė gali dar labiau susilpninti stuburo struktūrą ir privesti prie spondilolistezės – būklės, kai slankstelis pasislenka iš įprastos padėties. Jeigu pasislinkęs slankstelis spaudžia nervą, gali atsirasti aštrūs, į koją plintantys skausmai ar net išsivystyti skausmingas sėdmeninis nervas (išialgija). Sunkesniais atvejais prireikia chirurginės intervencijos slankstelio stabilizavimui.
Diagnozavimas ir tyrimai
Spondilolizę medikai nustato įvertinę paciento simptomus bei medicininę istoriją ir atlikę fizinį ištyrimą. Specialistas paprašys apibūdinti, kada atsirado nugaros skausmas, ką veikėte iki simptomų pradžios. Toliau dažniausiai atliekami vaizdiniai tyrimai, nuo kurių priklauso tiksli diagnozė:
- rentgeno nuotraukos,
- magnetinio rezonanso tomografija (MRT),
- kompiuterinė tomografija (KT).
Gydymo galimybės
Spondilolizės gydymo tikslas – sumažinti skausmą ir sudaryti sąlygas įtrūkimui sugyti. Gydymo trukmė priklauso nuo pažeistos stuburo vietos ir skilimo apimties, paprastai užtrunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Dažniausiai taikomos priemonės:
- Poilsis – rekomenduojama kurį laiką vengti aktyvaus sporto ar sunkios fizinės veiklos.
- Vaistai – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) padeda mažinti skausmą ir uždegimą. Svarbu jų nevartoti ilgiau nei 10 dienų iš eilės nepasitarus su gydytoju.
- Kortikosteroidai – gydytojas gali skirti šiuos vaistus geriamąja forma ar suleisti tiesiai į pažeistą vietą, kad sumažėtų uždegimas ir skausmas.
- Fizinė terapija – kineziterapeutas parinks pratimus, stiprinančius nugaros raumenis, pagerinančius judrumą ir palengvinančius simptomus.
- Stuburo įtvaras – kai kuriais atvejais naudinga dėvėti specialų įtvarą, kuris padeda stabilizuoti stuburą, kol lūžis sugyja.
Chirurginis gydymas taikomas retai – tik tada, jei kitos priemonės nepadeda atkurti stuburo stabilumo. Paprastai operacijos metu taisomas pars lūžis, išvengiant stuburo slankstelių sujungimo į vieną kaulą.
Kaip vyksta gijimas?
Pilnas sveikimas po pars lūžio gali trukti iki pusės metų. Dauguma žmonių jau po keleto savaičių nuo gydymo pradžios jaučia ženklų pagerėjimą. Svarbu laikytis specialisto nurodymų ir tęsti gydymą tiek laiko, kiek rekomenduota, net jei simptomai praeina anksčiau – tik taip stuburui suteiksite visas galimybes visiškai sugyti.
Prieš grįždami prie sporto ar intensyvių fizinių veiklų, pasitarkite su gydytoju. Specialistai stebi, kaip kinta paciento būklė, ir tik pastebėję, jog skausmas bei judrumas atsistatė, leidžia palaipsniui didinti fizinį krūvį.
Kaip išvengti spondilolizės?
Daugelio atvejų spondilolizės prevencija sudėtinga, tačiau galima sumažinti riziką laikantis šių rekomendacijų:
- Visada užsisekite saugos diržą automobilyje.
- Sportuodami ar dirbdami fizikinius darbus naudokite tinkamą apsauginę aprangą.
- Užtikrinkite, kad namuose ir darbo vietoje nebūtų kliūčių, už kurių galėtumėte užkliūti.
- Griežtai nenaudokite nestabilių baldų kaip kopėčių ar laiptelių.
- Racionaliai maitinkitės ir reguliariai mankštinkitės, kad išlaikytumėte stiprius kaulus.
- Jei esate vyresni nei 50 metų ar turite artimųjų, sirgusių osteoporoze, pasitarkite su gydytoju dėl kaulų tankio tyrimo.
- Kartais verta naudoti vaikščiojimo lazdeles ar kitus pagalbinius įrankius, jei turite padidėjusią griuvimų riziką.
Gyvenimas su spondilolize
Daugelis žmonių, atlikdami poilsio, vaistų ir kineziterapijos derinį, ženkliai sumažina skausmą ir galės greičiau grįžti prie įprastos veiklos. Šios priemonės negali pašalinti pačio įtrūkimo, bet leidžia gyventi be skausmo ir nemalonių pojūčių.
Gydymo laikotarpiu griežtai laikykitės gydytojo rekomendacijų ir neperskubėkite atnaujinti aktyvaus gyvenimo būdo – svarbu leisti stuburui pakankamai laiko visiškai atsistatyti.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Kuo anksčiau pasirodysite specialistui pajutę trunkantį ar stiprėjantį apatinės nugaros dalies skausmą, tuo spartesnė ir lengvesnė bus diagnozė bei gydymas. Nedelskite, jei skausmas trukdo įprastai judėti ar nutraukia jūsų kasdienę veiklą.
Nedelsiant kreipkitės skubios pagalbos, jei po stipraus sužeidimo staiga prarandate jutimą ar negalite pajudinti kurio nors kūno segmento.
Dažniausi klausimai apie spondilolizę
- Kuo skiriasi spondilolizė ir spondilolistezė?
Spondilolistezė išsivysto tada, kai slankstelis pasislenka iš įprastos padėties, o spondilolizė yra įtrūkimas slankstelio ataugose, kuris ir gali tapti spondilolistezės priežastimi. - Kuo skiriasi spondilolizė ir spondilozė?
Spondilolizė – tai konkretus įtrūkimas stuburo segmento ataugose, o spondilozė yra bendras nusidėvėjimo ar amžiaus nulemtų stuburo pakitimų terminas, apimantis ir kitus degeneracinius procesus. - Ar spondilolizė gali sugyti savaime?
Didžioji dalis pars įtrūkimų ilgainiui užgyja. Visgi gydytojo įvertinimas ir tinkamas gydymas reikalingas siekiant užtikrinti saugų ir laiku įvykstantį stuburo sugijimą bei išvengti tolimesnių komplikacijų.
