Streso lūžis – tai nedidelis kaulo įtrūkimas, kuris dažniausiai atsiranda dėl ilgalaikio ir pasikartojančio fizinio krūvio. Tai ne visai įprastas lūžis, atsirandantis nuo smūgio ar traumos, o mikroįtrūkimas, kurį sukelia nuolatinė apkrova. Patiriant tą pačią mechaninę apkrovą be pakankamo poilsio, kaulas nespėja atsigauti ir pradeda silpti, kol jame susidaro plyšys.
Dažniausios streso lūžių vietos
Streso lūžiai dažniausiai pažeidžia apatinės kūno dalies kaulus, kurie atlaiko didžiąją dalį kūno svorio judant ar stovint. Įprastos vietos, kuriose fiksuojami streso lūžiai:
- Blauzdos kaulai (tibija ir šeivikaulis)
- Pėdos kaulai, ypač padikauliai, jungiantys kulno ir pirštų sritis
- Kulnakaulis (kalcaneusas)
Streso lūžiai rečiau pasitaiko kitose srityse, tačiau jie gali vystytis ir stuburo juosmeninėje dalyje, klubuose, rankose arba riešuose.
Kaip dažnai pasitaiko streso lūžiai?
Šie lūžiai gana dažni sportuojantiems arba fizinį darbą dirbantiems žmonėms. Skaičiuojama, kad apie penktadalį visų sportinių traumų sudaro būtent streso lūžiai. Dažniausia priežastis – pasikartojantis judesys ar nuolat didėjanti apkrova be tinkamo poilsio.
Simptomai ir priežastys
Streso lūžio požymiai
- Skausmas, stiprėjantis fizinio krūvio metu
- Skausmas, kuris neišnyksta pailsėjus
- Ryškesnis skausmas ramybės būsenoje
- Pažeisto kaulo arba aplinkinių audinių jautrumas
- Tinimas
Dažnai žmonės, turintys streso lūžį, jaučia stiprėjantį skausmą būtent judant arba užlipus ant pažeistos kojos ar pėdos dalies. Dažniausiai ne visas plotas skauda, o skausmas susitelkia viename konkrečiame taške.
Kas sukelia streso lūžius?
Dažniausia streso lūžių priežastis – per didelė apkrova ir laiko stoka atsistatymui. Tai galima apibūdinti kaip pervargimo ar persistengimo traumą. Staigus fizinio krūvio padidėjimas, naujos sporto šakos pradžia ar treniruočių dažninimas didina lūžio riziką. Jei keičiate treniruočių paviršių – pavyzdžiui, pradedate bėgioti lauke vietoje minkšto takelio, taip pat didėja traumų tikimybė. Netinkama avalynė ar įranga irgi prisideda prie streso lūžių.
- Per dažnos ir intensyvios treniruotės be poilsio
- Naujų sporto ar fizinės veiklos rūšių pradėjimas be tinkamos technikos ar įrangos
- Fizinio aktyvumo šuoliai (pavyzdžiui, greitas treniruočių krūvio padidinimas)
- Skirtingų paviršių keitimas (pavyzdžiui, bėgimas ant kieto pagrindo po minkštos dangos)
- Ilgalaikis sportas tik vienoje disciplinoje (pvz., vaikai, neturintys sezono pertraukų nuo mėgstamos sporto šakos)
Kas didina streso lūžio tikimybę?
- Sportavimas, intensyviai apkraunantis apatinę kūno dalį, pvz., ilgų distancijų bėgimas, lengvoji atletika, krepšinis, tenisas, gimnastika (gali vystytis rankų ar riešų streso lūžiai)
- Šokiai
Kai kurios sveikatos būklės taip pat padidina lūžio tikimybę:
- Kaulų retėjimas (osteoporozė)
- Pėdos deformacijos – iškili ar plokščia pėda, skeivapėdis
- Vitamino D trūkumas
- Per didelis kūno svoris arba nutukimas
- Mitybos sutrikimai
Diagnozavimas ir tyrimai
Kaip nustatomas streso lūžis?
Gydytojas įvertina simptomus, apžiūri skaudančią vietą ir, jei reikia, paskiria papildomus tyrimus. Labai svarbu pasakyti, kada atsirado skausmas ir kokio jis pobūdžio bei ar buvote fiziškai aktyvūs tuo metu. Diagnozei patikslinti gydytojai gali paprašyti pastovėti ar pašokinėti ant vienos kojos.
Kokie tyrimai reikalingi?
- Rentgeno nuotrauka
- Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT)
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Viso kūno kaulų scintigrafija
Gydymas ir priežiūra
Kaip gydomi streso lūžiai?
Gydymo planas priklauso nuo lūžio vietos, pažeidimo apimties ir simptomų stiprumo. Dažniausiai taikomos priemonės:
- Poilsis – reikėtų vengti to fizinio aktyvumo, kuris sukėlė lūžį, ir leisti kaului gyti
- Šaldymas – ledas ar šaltas kompresas padeda sumažinti tinimą (kompresą suvyniokite į rankšluostį, kad nenudegintumėte odos)
- Skausmą malšinantys vaistai – dažniausiai tinka nereceptiniai nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ar paracetamolis
- Galūnės laikymas pakėlus – jei pažeistas kojos ar pėdos kaulas, laikykite jį aukščiau širdies lygio, pavyzdžiui, pasidėję koją ant pagalvės
- Kompresija – elastinis bintas arba specialus įtvaras sumažina tinimą
- Imobilizacija – gali būti paskirtas gipsas, specialus batas ar įtvaras, sumažinantis spaudimą pažeistam kaului
- Kartais prireikia ramentų
Chirurginis gydymas
Dauguma pacientų išsiverčia be operacijos. Tačiau jei kaulas negyja pakankamai gerai, lūžis yra sunkiai pasiekiamoje ar pavojingoje vietoje (pavyzdžiui, klubo sąnaryje), gali būti siūloma operacija. Atliekama vadinamoji vidinė fiksacija – į kaulą įsriegia metalines plokšteles, varžtus ar smeiges, kurie leidžia kaului laikytis stabiliai, kol jis sugyja.
Kiek laiko užtrunka pasveikti?
Pirmuosius rezultatus pajusite vos pradėję laikytis gydytojo nurodymų, sumažinus spaudimą kaului ir pradėjus gydyti skausmą. Net jei jaučiatės geriau, neskubėkite grįžti prie sporto ar aktyvaus gyvenimo – per anksti atnaujinus veiklą pažeistas kaulas gali lūžti dar kartą. Dažniausiai tenka ilsėtis bent kelias savaites, o kartais fizinio aktyvumo atsisakyti tenka ir keliems mėnesiams. Kaulas galutinai sugyja per šešias–aštuonias savaites, tačiau gydytojas rekomenduos, kiek laiko turėtumėte vengti didesnių apkrovų.
Kaip saugotis streso lūžių?
- Reaguokite į skausmą – jei jaučiate nemalonius pojūčius krūvio metu, sustokite ir pailsėkite.
- Prieš fizinę veiklą gerai apšilkite ir juos užbaikite tempimo pratimais.
- Rinkitės Jums tinkamą sporto avalynę ir įrangą.
- Laikykitės subalansuotos mitybos ir fizinio aktyvumo režimo pagal savo galimybes.
- Nedelskite kreiptis į gydytoją, jei jaučiate nepaaiškinamą skausmą ar kitus simptomus.
Kasdienybė po streso lūžio
Labai svarbu pradėti aktyviau judėti ar grįžti prie sportinės veiklos tik tada, kai gydytojas tam pritars. Pernelyg ankstyva apkrova nesugijusiam kaului padidina traumų pasikartojimo riziką. Jei norite pradėti naują sporto veiklą ar grįžti prie aktyvesnio darbo, apie tai pasitarkite su specialistu. Bėgikams rekomenduojama reguliariai keisti sportinius batus ir rinktis gerai amortizuojančią avalynę.
- Kai dar negalite užsiimti aktyviu sportu, rinkitės mažos apkrovos veiklas: plaukimą, važiavimą dviračiu
Kada vėl kreiptis į gydytoją?
Nedelskite pasikonsultuoti, jei atsinaujina skausmas arba atsiranda nauji simptomai – tinimas, pamėlynavimas, laikysenos ar judesio pakitimai. Svarbu stebėti organizmo siunčiamus signalus – skausmas gali reikšti, kad kaulas dar nevisiškai sugijęs. Jei patyrėte didelę traumą, pajutote stiprų nepakeliamą skausmą, nebegalite pajudinti ar pasukti galūnės, stebite akivaizdžius formos pokyčius, atsiranda mėlynės arba per odą matosi kaulo fragmentas, būtina kuo greičiau vykti į gydymo įstaigą.
Klausimai gydytojui
- Ar mano skausmą sukėlė streso lūžis, ar gali būti kita priežastis?
- Kokio gydymo reikės mano atvejui?
- Ar gali prireikti operacijos?
- Kiek laiko turėsiu vengti sporto ir aktyvios fizinės veiklos?
- Kaip saugiai grįžti prie įprasto judėjimo, kai bus galima?
Kiti dažni klausimai
- Ar įmanoma vaikščioti turint streso lūžį?
Kiekvienas atvejis individualus – galimybė vaikščioti priklauso nuo pažeisto kaulo ir simptomų intensyvumo. Gydytojas rekomenduos, kokių judesių ir kiek aktyvumo galite sau leisti gydymo laikotarpiu. Į sportą ar intensyvų darbą neatnaujinkite be gydytojo leidimo.
- Ar streso lūžis gali sugyti savaime?
Būtina, kad diagnozę patvirtintų gydytojas ir parinktų tinkamą gydymą. Nors viena svarbiausių gydymo priemonių yra poilsis, savigyda gali pakenkti, todėl vertėtų pasikonsultuoti su specialistu, net jei simptomai atrodo menki.
Kuo greičiau gausite tinkamą pagalbą, tuo greičiau pradės gyti pažeistas kaulas ir galėsite saugiai grįžti prie įprastų veiklų.
