Struktūrinės širdies ligos – tai bendra sąvoka, apimanti bet kokius širdies struktūros pakitimus ar funkcijos sutrikimus. Tokie pakitimai gali atsirasti širdies vožtuvuose, raumenyse, sienelėse ar jos kamerose. Jie gali būti įgimti arba vystytis su amžiumi, o negydomi ilgainiui gali sukelti rimtesnių sveikatos problemų.
Kas yra struktūrinės širdies ligos?
Kai kalbame apie struktūrines širdies ligas, turime omenyje įvairias širdies sandaros problemas. Tai gali būti defektai ar pažeidimai vožtuvuose, priemenėse, skilveliuose ar net pačiame širdies raumenyje. Kai kurie pakitimai nustatomi jau kūdikiams, kiti išryškėja vėliau, dažnai – jau suaugusiame amžiuje.
Struktūrinių širdies ligų rūšys
- Vožtuvų ligos – kai neveikia vienas ar keli širdies vožtuvai, atsiranda pratekėjimas (regurgitacija) arba susiaurėjimas (stenozė).
- Kardiomiopatija – širdies raumens liga, kai pakinta jo struktūra ar funkcija.
- Įgimtos širdies ydos – struktūriniai defektai, susiformavę dar vaisiaus raidoje.
Kas gali susirgti struktūrinėmis širdies ligomis?
Šios ligos gali ištikti bet kurį žmogų, nepriklausomai nuo lyties ar rasės. Dažniau jos pasitaiko žmonėms, kurių šeimose jau buvo tokių atvejų. Naujagimių rizika didėja, jei motina nėštumo metu buvo veikiama įvairių žalingų veiksnių: pramoninių chemikalų, virusinių infekcijų, vartojo alkoholį, tam tikrus vaistus arba turėjo raudonukę pirmaisiais nėštumo mėnesiais.
Struktūrinių širdies ligų rizika auga ir su amžiumi. Vyresniems nei 75 metų asmenims jos diagnozuojamos daugiau nei 10% atvejų.
Kaip dažnai pasitaiko šios ligos?
Iš visų struktūrinių širdies ligų dažniausios – vožtuvų patologijos, kurios paliečia maždaug 2,5% žmonių. Dažniausiai pasitaiko mitralinio vožtuvo nesandarumas ir aortos vožtuvo stenozė. Įvairios įgimtos širdies ydos sudaro apie 1% visų gimimų, kasmet tai sudaro apie 40 000 kūdikių. Suaugusiųjų tarpe apie 1,4 mln., o vaikų – 1 mln. gyvena su šiomis įgimtomis ydomis. Kardiomiopatija diagnozuojama maždaug 1 iš 500 žmonių – tačiau priežasčių gali būti daug: nuo genetinių faktorių iki alkoholio ar kitų ligų.
Kaip struktūrinės širdies ligos veikia organizmą?
Širdies sandaros sutrikimai apsunkina jos galimybes tinkamai pumpuoti kraują. Kraujas aprūpina audinius deguonimi ir reikalingomis medžiagomis, pašalina jų atliekas. Jei širdis nesugeba efektyviai pumpuoti kraujo, gali būti sutrikdytas kitų organų bei audinių darbas ir gali pasireikšti įvairūs simptomai arba komplikacijos.
Struktūrinės širdies ligos priežastys
Šioms ligoms vystytis įtakos turi daug veiksnių. Kai kuriais atvejais širdis iš karto susiformuoja netaisyklingai dėl genetinių ar chromosomų pakitimų. Tačiau dažnai ligos išryškėja tik vėliau dėl:
- amžiaus – senstant vožtuvuose kaupiasi kalcis, jie standėja;
- žalingų įpročių – alkoholio ar narkotikų vartojimo;
- aortos aneurizmos;
- autoimuninių ligų – vilkligės, reumatinės karštinės;
- išeminės širdies ligos, infarkto;
- kitų širdį pažeidžiančių ligų – amiloidozės, hemochromatozės, sarkoidozės;
- endokrininių ligų – cukrinio diabeto, skydliaukės sutrikimų;
- aukšto kraujospūdžio;
- stiprios radiacijos poveikio;
- Marfano sindromo;
- raumenų distrofijų;
- aterosklerozės – kai arterijose kaupiasi apnašos。
Struktūrinės širdies ligos simptomai
- Skausmas ar spaudimas krūtinėje;
- Galvos svaigimas, praeinantis apalpimas;
- Lėtinis nuovargis;
- Padidėjęs kraujospūdis;
- Neritmiškas širdies plakimas;
- Inkstų veiklos sutrikimai;
- Dusulys;
- Tinimai – pilvo, kulkšnių ar pėdų srities patinimas.
Kaip diagnozuojamos struktūrinės širdies ligos?
Nėštumo metu širdies defektai gali būti aptinkami vaisiui atliekant echoskopiją – specialų ultragarsinį tyrimą, leidžiantį matyti besiformuojančią širdį. Vaikystėje ar suaugus įtarus pokyčius dažnai aptinkama klausant širdies ūžesių per stetoskopą. Jei kyla įtarimas dėl struktūrinių defektų, atliekama papildomų tyrimų:
- Kardioangiografija – į kraujagyslę įstatomas plonas kateteris, per kurį galima ištirti slėgį širdies skyriuose ir stebėti širdies bei kraujagyslių struktūrą specialiu kontrastu.
- Echokardiograma – širdies echo tyrimas ultragarsu, parodantis jos kameras, vožtuvų būklę ir pumpavimo efektyvumą.
- Elektrokardiograma (EKG) – registruoja širdies elektrinę veiklą, leidžia įvertinti jos ritmą ir laidumą.
- Fizinio krūvio mėginys – širdies veiklos stebėjimas treniruotės metu (dažniausiai ant bėgimo takelio).
- Holterio monitoravimas – nešiojamas prietaisas, kuris fiksuoja širdies ritmą visą dieną ar dvi, kai užsiimate įprasta veikla.
- Vaizdiniai tyrimai – krūtinės rentgenograma, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas.
Dažniausiai diagnostikai naudojami EKG ir echokardiograma.
Struktūrinių širdies ligų gydymo galimybės
Ne visais atvejais reikia aktyvaus gydymo – kai kuriais atvejais pakanka reguliaraus stebėjimo ir būklės vertinimo. Esant reikalui, taikomi įvairūs gydymo metodai:
- Vaistai;
- Minimaliai invazinės procedūros, kai vožtuvo defektai koreguojami per mažus pjūvius;
- Atviros širdies operacijos – pavyzdžiui, vožtuvo keitimas ar širdies persodinimas.
Kaip sumažinti struktūrinių širdies ligų riziką?
Būsimos mamos gali apsaugoti būsimo vaiko širdį:
- Pasitarusios su gydytoju dėl vartojamų vaistų (ypač jei sergate lėtinėmis ligomis, pvz., diabetu ar epilepsija);
- Atsisakydamos rūkymo, alkoholio ir kvaišalų;
- Kasdien vartodamos folio rūgšties papildų (400 mikrogramų);
Sveika gyvensena svarbi kiekvienam – ji padeda sumažinti kai kurių vožtuvų ligų ir kardiomiopatijos riziką:
- Rinkitės sveiką mitybą ir palaikykite optimalų kūno svorį;
- Aktyviai judėkite ir sportuokite;
- Venkite alkoholio ir narkotikų;
- Laikykitės gydytojo rekomendacijų, jei turite lėtinių ligų, pavyzdžiui, padidėjusį kraujospūdį, cukrinį diabetą ar skydliaukės problemų;
- Mokykitės valdyti stresą.
Prognozė sergant struktūrinėmis širdies ligomis
Ligos eiga ir sveikatos perspektyvos priklauso nuo keleto veiksnių: kaip ilgai jau sergate, kaip stipriai liga progresavo, kokį būtent sutrikimą turite ir ar kartu pasireiškia kitos ligos. Daugelis sergančiųjų struktūrinėmis širdies ligomis gali gyventi aktyvų ir visavertį gyvenimą. Tačiau svarbu žinoti, kad dėl kai kurių širdies defektų padidėja infekcijų rizika, todėl gydytojas gali rekomenduoti vartoti antibiotikus prieš kai kurias odontologines ar chirurgines procedūras, kad būtų išvengta endokardito.
Kasdienybė ir savipriežiūra sergant struktūrine širdies liga
- Būkite atviri apie savo širdies būklę visiems Jus gydantiems specialistams, informuokite apie vartojamus vaistus;
- Jei planuojate nėštumą, aptarkite tai su gydytojais iš anksto – jie padės įvertinti rizikas ir suplanuoti reikiamus žingsnius;
- Reguliariai lankykitės pas kardiologą, kad laiku būtų galima stebėti ligos eigą ir pritaikyti gydymą.