Klondinas nėra pirmo pasirinkimo vaistas gydant dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimą (ADHD). Dažniausiai šiai būklei skiriami stimuliantai, pavyzdžiui, metilfenidatas. Vis dėlto, ne visiems ADHD turintiems žmonėms tinka stimuliuojantys vaistai – ypač jei asmuo susiduria su miego sutrikimais ar kitomis ligomis, kurias stimuliantai gali pabloginti. Tokiais atvejais gydytojai gali rekomenduoti klonidiną kaip alternatyvą.
Kam skiriamas klonidinas
Klonidinas priklauso vadinamųjų alfa agonistų grupei – tai vaistai, atpalaiduojantys kraujagyslių sieneles ir pagerinantys kraujotaką. Iš pradžių šis vaistas buvo sukurtas aukštam kraujo spaudimui mažinti. Vėliau jis imtas naudoti ir ADHD gydymui, ypač vaikams – tačiau iki galo neaišku, kaip tiksliai klonidinas veikia šį sutrikimą. Teigiama, kad jis padeda subalansuoti tam tikrų smegenų receptorių veiklą, todėl gali sumažinti hiperaktyvumą ir impulsyvumą.
Kada svarstomas klonidinas
Dažniausiai klonidinas siūlomas tiems, kuriems ankstesnis gydymas – pavyzdžiui, stimuliantais ar antidepresantais – nebuvo efektyvus arba sukėlė nepageidaujamų reakcijų. Ypač aktualu asmenims, kurie negali vartoti pagrindinių ADHD vaistų dėl kitų sveikatos būklių, tokių kaip miego ar širdies sutrikimai, psichikos ligos. Visgi, klonidinas paprastai nelaikomas pirmo pasirinkimo priemone – jis dažniau skiriamas kaip papildomas arba alternatyvus variantas tais atvejais, kai kitos gydymo galimybės nepasiteisino.
Kaip vartojamas klonidinas
Klonidinas parduodamas tablečių ir pleistrų pavidalu. Pradiniam gydymui dažniausiai pasirenkamos tabletės, nes jų dozę galima tiksliai reguliuoti ir pritaikyti individualiam poreikiui. Paprastai vaistas geriamas vakare, mažesne pradine doze. Pirmuosius pokyčius pajusti galima per kelių savaičių laikotarpį.
Jeigu nustatoma tinkama dozė ir pacientui vaistas tinka, gali būti pasiūlytas ilgesnio veikimo pleistras, kurį reikia keisti tik kartą per savaitę – tai gali būti patogesnis sprendimas ilgalaikiam gydymui.
Galimi šalutiniai poveikiai
Klonidinas nėra linkęs sukelti tokių šalutinių poveikių kaip dirglumas ar sumažėjęs apetitas, kurie būdingi kai kuriems ADHD gydyti skirtiems stimuliantams. Tačiau galimi ir kitokie reiškiniai:
- nuovargis
- galvos skausmas
- galvos svaigimas
- burnos džiūvimas
- vidurių užkietėjimas
Retesniais atvejais gali pasitaikyti rimtesnių šalutinių reiškinių, tokių kaip:
- nereguliarus širdies ritmas
- lėtas pulsas
- regos ar klausos haliucinacijos
- košmarai
Pasitarkite su gydytoju
Nors klonidinas dažniausiai neskiriamas kaip pirmoji gydymo priemonė ADHD atveju, svarbu žinoti visas galimas alternatyvas. Ypač svarbu aptarti šį variantą, jei jaučiate šalutinius poveikius vartojant stimuliantus ar turite kitų sveikatos problemų, kurių fone įprasti vaistai netinka. Jei jau naudojami vaistai kelia jums nepatogumų, pasikalbėkite apie klonidino galimybę su gydytoju.
