Žindyvės, susiduriančios su alergijomis ar peršalimo simptomais, dažnai ieško būdų, kaip sumažinti nemalonius pojūčius nepakenkiant vaikui. Viena iš dažnai svarstomų priemonių – alergiją mažinantys vaistai. Vis dėlto svarbu žinoti, kaip jie gali paveikti tiek motiną, tiek kūdikį.
Kaip veikia Benadryl?
Benadryl – populiarus vaistas, padedantis sumažinti alergijos, šienligės ar peršalimo simptomus, pavyzdžiui, sloga, čiaudulį, niežėjimą ir ašarojančias akis. Taip pat dažnai naudojamas nedidelio odos niežėjimo, skausmo ar bėrimų (atsiradusių nuo vabzdžių įgėlimų, dilgėlių, lengvų nudegimų, nušalimų ar contactinio dermatito) palengvinimui.
Pagrindinė veiklioji medžiaga – difenhidraminas, priklausantis antihistamininių vaistų grupei. Šios medžiagos funkcija – slopinti histamino, išsiskiriančio organizme alerginės reakcijos metu, poveikį. Būtent histaminas sukelia įprastus alergijos simptomus: niežulį, nosies užgulimą, ašarojimą.
Naudojimo žindant ypatumai
Nors Benadryl laikomas saugiu preparatu daugeliui suaugusiųjų, žindymo laikotarpiu situacija kitokia. Vartojamas tiek per burną, tiek tepalų ar gelių pavidalu, jis gali patekti į motinos pieną ir pasiekti kūdikį.
Nors šis vaistas neveikia pagaminamo pieno kiekio, jis gali sulėtinti pieno tekėjimą, todėl dalis motinų jaučia, kad pienas teka lėčiau nei įprastai. Dar daugiau – kūdikiai, ypač naujagimiai ar kūdikiai iki kelių mėnesių, į antihistamininius vaistus reaguoja jautriai.
Kūdikio reakcijos į vaistą
- Mieguistumas
- Padidėjęs dirglumas
- Sujautrėjimas ar netikėtas aktyvumas
Dėl šios priežasties šis vaistas žindančioms motinoms nerekomenduojamas kaip pirmo pasirinkimo priemonė.
Ką pasirinkti vietoje Benadryl?
Benadryl priskiriamas pirmajai antihistamininių vaistų kartai – būtent šie vaistai dažniausiai sukelia mieguistumą ir daugiau pašalinių poveikių. Šiandien rinkoje yra antros kartos antihistamininių preparatų, kurie daugumai žmonių sukelia mažiau nepageidaujamų reakcijų.
Esant poreikiui sumažinti alergijos simptomus žindymo metu, dažniau siūloma rinktis mažą dozę tokių vaistų kaip cetirizinas ar loratadinas. Nors ir šie vaistai patenka į motinos pieną, jų poveikis kūdikiui dažniausiai būna mažesnis nei pirmajai kartai priklausančių preparatų.
Vis dėlto, bet kokius vaistus geriausia vartoti kuo rečiau ir kuo trumpiau, taip pat pasitarti su gydytoju individualiai.
Kada verta pasitarti su gydytoju?
Kiekvienos moters ir kūdikio situacija yra unikali, todėl prieš pradedant vartoti bet kokį antihistamininį ar kitą vaistą žindymo metu, reikėtų kreiptis į gydytoją ar vaistininką. Specialistas įvertins rizikas bei supažindins su galimomis alternatyvomis – tiek vaistais, tiek nemedikamentinėmis priemonėmis. Kartais profilaktinė priemonė – vengti alergenų ar stiprinti imunitetą – gali būti veiksmingesnė nei vaistai.
Vadovaujantis šiais patarimais, galima lengviau pasirinkti saugų būdą palengvinti alergijos ar peršalimo simptomus žindymo laikotarpiu – nepakenkiant tiek sau, tiek kūdikiui.
