Studijų metų iššūkiai, nuolatinis stresas, netinkama mityba ir miego trūkumas gali palikti gilų pėdsaką studentų emocinei savijautai. Finansinės problemos, nerimas dėl ateities perspektyvų, nesėkmingi santykiai – visa tai dažnai tampa svarbia depresijos priežastimi ir kai kuriems studentams gali sukelti rimtų pasekmių.
Kas lemia depresijos riziką studentams
Pereinant į universitetą, nemažai jaunų žmonių susiduria su pokyčiais, kuriems jie nebūna deramai pasiruošę. Didėjanti studijų kaina, neapibrėžtos galimybės darbo rinkoje ir užklupusios kasdienės problemos kelia įtampą ir gali paskatinti depresijos simptomų atsiradimą.
Susidūrę su emociniais sunkumais studentai dažnai ieško nusiraminimo nesveikuose įpročiuose. Apatija, pasimetimas ir stiprūs vidiniai išgyvenimai didina piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis tikimybę. Jie taip pat gali dažniau įsitraukti į impulsyvius ar rizikingus veiksmus, norėdami numalšinti jausmų chaosą.
Santykių nutraukimas ir emocinės pasekmės
Išsiskyrimai – dažnas studentiško gyvenimo palydovas, kuris neretai sukelia slogias nuotaikas ir liūdesį. Po santykių pabaigos studentai gali patirti užplūstančias mintis, miego sutrikimus ir sunkumų valdant emocijas. Pastebima, kad net 43 procentai studentų patiria nemigos simptomų mėnesiais po išsiskyrimo.
Tiems, kuriems nepavyko užaugti saugioje aplinkoje ar vaikystėje teko patirti abejingumo ar smurto apraiškų, po išsiskyrimo susidoroti būna ypač sunku. Šie išgyvenimai tampa veiksniu, didinančiu psichologinio skausmo lygį ir stabdžiančiu emocinį atsigavimą.
Pagalba išgyvenant išsiskyrimą
Laikas – vienas svarbiausių sąjungininkų išgyvenant sunkų laikotarpį po santykių pabaigos. Be natūralaus gijimo proceso naudingi ir efektyvūs gydymo būdai – kognityvinė ir tarpasmeninė terapijos, taip pat pagalba žmonėms, susiduriantiems su komplikuotu liūdesiu.
Depresija ir savižudybės rizika tarp studentų
Depresija – pagrindinis rizikos veiksnys, galintis nulemti savižudybes tarp jaunų žmonių. Nerimo, nuolatinio spaudimo ir emocinių sunkumų paveikti studentai gali pradėti save žaloti ar net kelti grėsmę savo gyvybei.
- Polinkis į piktnaudžiavimą alkoholiniais ar psichotropiniais preparatais
- Giminės istorija, apimanti psichikos sveikatos sutrikimus
- Ankstesni savižalos ar savižudybės bandymai
- Sunkių ar traumuojančių patirčių gausa gyvenime
- Lengva galimybė prieiti prie pavojingų daiktų
- Buvimas šalia žmonių, kurie yra nusižudę
- Žalingi ir pavojingi savęs žalojimo elgesiai
Kaip atpažinti ir padėti depresiją patiriantiems studentams
Studentų kasdienybė neretai kupina įtampos, todėl draugų, šeimos narių, dėstytojų bei psichologų pagalba yra nepaprastai svarbi. Dažnai patys studentai vengia kreiptis pagalbos dėl visuomenėje paplitusių stereotipų apie psichikos sutrikimus.
Norint pasirinkti veiksmingą pagalbos kelią, svarbu išsamiai įvertinti jaunuolio emocinę raidą, šeimos aplinką, mokymosi pasiekimus bei galimus savęs žalojimo atvejus. Tik nuodugni apžvalga padeda sudaryti asmeninį pagalbos planą.
Efektyviausi gydymo būdai studentų depresijai
Geriausių rezultatų pasiekiama derinant vaistų terapiją su psichologinio konsultavimo metodais, pavyzdžiui, kognityvine elgesio terapija ar tarpasmenine psichoterapija. Tačiau ypač svarbų vaidmenį atlieka ir kasdieniai įpročiai – sveika mityba, pakankamas miegas ir reguliari fizinė veikla dažnai ženkliai pagerina emocinę savijautą.
