Gyvenimas su opiniu kolitu gali priminti blogiausią kino filmą – siužetas nuolat keičiasi ir niekada nežinai, kokia laukia kita scena.
Kasdienybė su opiniu kolitu
Nesvarbu, ar patiriate stiprų ligos paūmėjimą, ieškote veiksmingo gydymo, svarstote apie operaciją ar gyvenate tarp atkryčio ir remisijos, kasdieniai pojūčiai dažnai primena žinomų filmų siužetus.
Mitybos be kompromisų nebūna
- Vidinio konflikto „Mities žaidynės“
- Daugelis žmonių su opiniu kolitu pykstasi patys su savimi: ar galima sau leisti aštrų maistą, ar verčiau vengti skaidulų kupinų daržovių? Dažnai atrodo, kad pagrindinė kova vyksta tarp ligos simptomų ir troškimo valgyti tai, ką mėgstate.
Savarankiškumo ir laisvės siekis
- Remisija – laukiamiausia šventė
- Kai liga aprimsta, trumpam išnyksta panika dėl artimiausio tualeto. Remisija leidžia pasimėgauti paprastais džiaugsmais – išeiti su draugais ar ramiai ilsėtis, nesiblaškant ieškant atsarginio plano „ką darysiu, jeigu prasidės paūmėjimas“.
Ligos paūmėjimas – lyg staigus veiksmo filmas
- „Greiti ir įsiutę“: skuba į tualetą
- Opinis kolitas dažnai užklumpa netikėtai. Vos pajutus signalą, reikia bėgti į tualetą, lyg esant lenktynių trasoje – tokios scenos gyvenime pasikartoja nuolat.
- Skausmo akimirkos – „Skausmo spąstuose“
- Stiprūs žarnyno spazmai ir raižantys skausmai per paūmėjimą gali prilygti įtampai veiksmo filme – atrodo, viskas sprogs kiekvieną akimirką.
Gyvenimas tarp nežinios ir laukimo
- Skausmingas laukimas
- Naujas gydymas dažnai reikalauja kantrybės. Laukimas, kol vaistai pradės veikti, gali būti sunkus, o laiko atgalinė skaičiuotė iki kito vizito primena ilgas savaites laukimo.
- Nuolatinė nežinomybė
- Atrodo, kad liga visur jus seka – kad ir ką bevalgote ar kur benukeliautumėte, jos šešėlis niekur nedingsta. Lieka tik judėti pirmyn ir neprarasti vilties.
Kai kurie pokalbiai tikrai glumina
- Nesupratingi aplinkiniai
- Bendraujant su draugais ar kolegomis, tenka išgirsti ne kartą: „Vėl sergi?“ arba „Kodėl nesiryžti operacijai?“ Tokie klausimai kelia šypseną ir ironiją, bet visiškai atspindi iššūkius, su kuriais susiduria sergantieji opininiu kolitu.
Kasdienybė – tarsi siaubo filmo režime
- Nematomi pavojai
- Požymiai ir priepuoliai dažnai užklumpa netikėtai – tartum baimė, kad kažkas paslėpta po paviršiumi laukia tinkamos akimirkos smogti.
- Paūmėjimas netinkamu metu
- Ne vienam pažįstama situacija – užstrigote tualete paūmėjimo metu, o įeina kolega ar viršininkas. Tokios istorijos tampa šio gyvenimo dalimi.
- „Mano Elmų gatvė“
- Opinis kolitas – tarsi nesibaigiantis košmaras. Net ir ramiausioje dienoje gali pasirodyti „siaubo scenos“.
Ilgas sąrašas nemalonių dalykų
- Kalbant apie tai, ką sunkiausia toleruoti gyvenant su šia liga, galima išvardyti: viską, viską ir dar kartą viską. Sąrašas, rodos, niekada nesibaigia!
Kai „geriau nebebus“
- Daugelis tikisi visiško išgijimo nuo ligos, tačiau gyvenant su lėtiniu susirgimu tenka pripažinti – kartais pastovus gydymas ar net operacija yra geriausia, ką galima pasiekti.
Humoras – pagalbos ratas
Opinis kolitas – tikrai nemalonus gyvenimo palydovas, tačiau gebėjimas į savo būklę pasižiūrėti su šypsena gali padėti įveikti sunkumus. Kartais juokas – geriausias ginklas prieš stresą. O kai ateis tikrasis išgijimas – galbūt tai taps geriausiu filmu visiems laikams.













