Psoriazė mane lydi jau daugiau nei ketverius metus. Su šia autoimunine liga buvau supažindinta paskutiniais universiteto metais. Nuo tada ne kartą suabejojau, ar dalyvauti viename ar kitame renginyje – psoriazė dažnai kėlė abejonių ir trikdė jaustis drąsiai.
Stengiuosi, kad ši liga netaptų mano gyvenimo šeimininke. Dalinuosi keliomis situacijomis, kai nusprendžiau neleisti psoriazei manęs stabdyti.
Universiteto baigimo diena
Artėjant baigiamajai ceremonijai, nerimas dėl nuotraukų buvo tikrai didelis. Galvojau, ar mano plaukai paslėps dėmeles ant kaktos, ar galėčiau paslėpti psoriazę po makiažu, kad ji būtų kuo mažiau pastebima. Po ilgų svarstymų nutariau nenaudoti makiažo – slėpdama židinius tik sukelčiau daugiau dirginimo. Nusprendžiau pasitikėti savimi ir neslėpti savo odos už kosmetikos sluoksnio.
Nuotraukas įamžinau nuoširdžiai besišypsodama. Ši nauja patirtis padėjo pamatyti, kad svarbiausia – švęsti pasiektą rezultatą, o odos nelygumai nėra dėmesio centre.
Pirmieji pasimatymai
Pradėjus susitikinėti, ne visada lengva nuspręsti, kada ir kaip pasidalinti apie psoriazę. Ypač kai židinių yra ant veido ir juos sunku paslėpti ar ignoruoti. Kurį laiką vengiau artimesnių pažinčių nenorėdama, kad mano odos būklė taptų pokalbio tema.
Kai vėl pradėjau vaikščioti į pasimatymus, supratau, kad daugelis net nesusidomi ar klausia tik iš smalsumo. Galiausiai pati imdavau pirmoji užsiminti apie psoriazę – su laiku tapau atviresnė ir labiau pasitikinti savo oda. Suvokiau, kad nereikėjo tiek ilgai nerimauti dėl kitų nuomonės – dabar džiaugiuosi, jog neleidau ligai atimti malonumo iš šio gyvenimo etapo.
Darbo pokalbis
Pradėjus ieškoti darbo, iškilo daug nerimo – ar kolektyvas supras, kad man kartais reikės lankytis pas gydytoją? Bijojau, kad tai gali mažinti mano galimybes rasti norimą darbą.
Visgi ryžausi siekti svajonių karjeros ir atvirai papasakojau darbdaviui apie savo būklę. Paaiškinau, kad teks reguliariai skirti laiko gydymo procedūroms, tačiau esant poreikiui dirbsiu papildomai. Mano atvirumas buvo sutiktas supratingai – kolektyvas leido lankytis pas gydytoją tada, kai reikia, nė nereikalavo atidirbti praleisto laiko.
Tai buvo puiki patirtis – supratau, kad baimė būti nesuprastai neturi tam tikrų pagrindų ir gali trukdyti siekti svajonių.
Kelionė prie jūros
Kai draugės pakvietė į išvyką prie jūros, pirmiausia šovė mintis – ar tikrai noriu rodyti savo odą viešai? Dėvėti bikini, kai žinau, kad psoriazės židiniai bus matomi, atrodė didelis iššūkis. Galiausiai nusprendžiau – neatsisakysiu smagios kelionės! Pasiėmiau patogius, kūną šiek tiek dengiančius drabužius: vietoj bikini pasirinkau vientisą maudymosi kostiumėlį ir kimono. Tokia apranga leido jaustis laisvai, mėgautis išvyka ir neatsisakyti draugų kompanijos.
Vidinė stiprybė – svarbiausia
Psoriazės paūmėjimai gali užklupti netikėtai. Užsidaryti ir vengti socialinio gyvenimo kartais atrodo paprasčiausias sprendimas, tačiau liga neturi tapti mūsų gyvenimo valdove. Sunku iš karto susirasti pasitikėjimo, bet ilgainiui verta džiaugtis, kad gyvenome aktyviai, o ne gailėtis dėl praleistų progų.
