Konfabuliacija – tai būklė, kai žmogus nesąmoningai sugalvoja istorijas ar faktus tam, kad užpildytų atminties spragas. Šie pasakojimai atrodo tikri pačiam žmogui, net jei aplinkiniams akivaizdu, kad jie neatitinka realybės.
Kaip atpažinti konfabuliaciją?
Konfabuliuojantys žmonės dažnai nesuvokia, kad pasako netiesą. Jie nepastebi, jog jų atsakymai prasilenkia su tikrove, todėl savo sukurtus prisiminimus pateikia kaip autentiškus. Tai nėra tyčinis melas – žmogus nuoširdžiai tiki savo istorijomis, jų nekvestionuoja ir apie jų tikrumą net nemąsto.
Svarbu žinoti, kad konfabuliacija skiriasi nuo sąmoningo melavimo: ją lemia atminties arba pažinimo sutrikimai, o ne noras suklaidinti aplinkinius. Dėl šios priežasties šis reiškinys kartais apibūdinamas kaip „sąžiningas melas“.
Kada ir kodėl atsiranda konfabuliacija?
Šis simptomas nėra savarankiška liga – konfabuliacija pasireiškia esant tam tikroms smegenų ar psichikos problemoms. Dažniausiai ją išprovokuoja pažeisti priekinių smegenų sričių ruožai ir smegenų jungtis, kurie atsakingi už atmintį ir informacijos apdorojimą.
Ligos ir būklės, kurioms būdinga konfabuliacija
- Atminties sutrikimai – pavyzdžiui, demencija ar Alzheimerio liga
- Korsakovo sindromas
- Smegenų sužalojimai
- Šizofrenija
- Split-brain (arba atskirtų pusrutulių) sindromas
- Anton‘o sindromas (nepripažįstamas regos praradimas)
- Capgras sindromas (klaidingas įsitikinimas, kad artimąjį pakeitė svetimas žmogus)
- Anosognozija dėl dalinio ar visiško paralyžiaus nepripažinimo
Konfabuliacija taip pat gali kartais pasitaikyti ir jaunesnio amžiaus vaikams, nes jų vaizduotė ir realybės suvokimas dar tik formuojasi.
Kaip pasireiškia konfabuliacija?
Kiekvieno žmogaus konfabuliacija gali būti skirtingo pobūdžio. Vieniems būdingi trumpi ar nereikšmingi pasakojimai, pavyzdžiui, apie savaitgalio planus, kurių realiai nebuvo. Tokius atvejus gydytojai vadina „gėdos konfabuliacija“. Kitiems pasitaiko labai išplėtotų, painių istorijų – tai vadinama „fantastine konfabuliacija“.
Kasdieniai pavyzdžiai
- Paaiškinimas, kaip atsirado sumušimas ar įdrėskimas, nors žmogus tiksliai neprisimena situacijos
- Pasakojimai apie keliones ar nuotykius, kurie iš tiesų niekada neįvyko
Žmonės, turintys atminties sutrikimų, vietoje atsakymo „Nepažįstu“ ar „Nepamenu“ spontaniškai sukuria naują istoriją, nesąmoningai siekdami užpildyti informacijos spragą.
Kaip galima padėti žmogui, kuris konfabuliuoja?
Pagrindinis gydymo tikslas – spręsti pagrindinę ligą ar sutrikimą. Taip pat taikomi psichoterapiniai metodai, kurie padeda žmogui mokytis geriau atpažinti savo prisiminimus ir atskirti tikrus faktus nuo sugalvotų istorijų.
Praktiški pagalbos būdai
- Kognityvinė reabilitacija – mokymasis iš naujo vertinti savo prisiminimus, užduoti sau klausimą „Ar tikrai taip buvo?“.
- Dienoraščio pildymas – fiksuojant dienos įvykius lengviau suprasti, kuri informacija yra tikra.
- Artimųjų pagalba – aplinkiniai gali padėti žmogui orientuotis laike, vietoje, atkurti tikrą informaciją.
Jei pastebite, kad artimas žmogus dažnai konfabuliuoja, vertėtų pasitarti su medikais ir aptarti, kokios pagalbos ir gydymo priemonės tinkamiausios konkrečiu atveju.
