Pastaraisiais dešimtmečiais žmogaus papilomos virusas (ŽPV) vis dažniau siejamas su galvos ir kaklo vėžio rizika. Tai nereiškia, kad ŽPV automatiškai sukelia vėžį, tačiau kai kuriais atvejais ilgai užsitęsusi infekcija gali prisidėti prie piktybinių pakitimų vystymosi.
Kas priskiriama galvos ir kaklo vėžiui?
„Galvos ir kaklo vėžys“ – platus terminas, apimantis navikus burnos ir ryklės srityje. Į šią grupę dažniausiai įtraukiami gerklės, liežuvio, tonzilių, gerklų, burnos bei stemplės vėžiniai susirgimai. Pasauliniu mastu tai viena iš dažnesnių onkologinių ligų formų.
Koks ŽPV tipas dažniausiai susijęs su šiuo vėžiu?
Didžiausias dėmesys skiriamas ŽPV-16 tipui. Jis labiausiai siejamas su burnaryklės plokščialąsteliniu vėžiu (angl. oropharyngeal squamous cell carcinoma, OPSCC) – tai vėžys, pažeidžiantis gerklės dalį už burnos.
Įvairiose pasaulio vietose pastebimas ŽPV siejamų galvos ir kaklo vėžio atvejų augimas, neretai – jaunesnio amžiaus žmonių grupėse. Kai kuriose šalyse būtent OPSCC laikomas dažniausiu su ŽPV susijusiu vėžio tipu.
Kaip ŽPV gali didinti galvos ir kaklo vėžio riziką?
Tikslus mechanizmas, kodėl vieniems žmonėms ŽPV infekcija išnyksta, o kitiems užsitęsia, dar nėra iki galo aiškus. Žinoma, kad didesnė ilgalaikės infekcijos tikimybė būna nusilpus imuninei sistemai, tačiau tai ne vienintelis veiksnys.
Jeigu ŽPV išlieka organizme ilgą laiką, jis gali keisti ląstelių veiklą ir ilgainiui prisidėti prie navikinių pokyčių. Kitaip tariant, rizika siejama ne su pačiu kontaktu su virusu, o su ilgai trunkančia infekcija ir jos sukeliamu poveikiu audiniams.
Manoma, kad šių vėžio formų dažnėjimas gali būti susijęs ir su didesniu ŽPV perdavimo į burnos bei gerklės sritį dažniu, pavyzdžiui, per oralinį seksą.
Kiti svarbūs galvos ir kaklo vėžio rizikos veiksniai
Nors ŽPV yra reikšmingas veiksnys, galvos ir kaklo vėžio riziką didina ir kitos priežastys. Iš jų labiausiai išsiskiria gyvenimo būdo faktoriai.
- Rūkymas. Ilgalaikis ir intensyvus rūkymas yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių.
- Alkoholio vartojimas. Dažnas ar gausus alkoholio vartojimas taip pat ženkliai didina riziką.
- Rūkymas kartu su alkoholiu. Šis derinys riziką dar labiau padidina – didelė dalis galvos ir kaklo vėžio atvejų siejama būtent su abiem įpročiais kartu.
- Lytis. Šio tipo vėžiai statistiškai dažniau diagnozuojami vyrams.
Kaip sumažinti riziką, jei turite ŽPV?
Jei žmogus turi ŽPV, rizikos mažinimas dažniausiai siejamas su veiksniais, kuriuos galima kontroliuoti. Metimas rūkyti ir alkoholio ribojimas gali padėti sumažinti galvos ir kaklo vėžio tikimybę.
Svarbu ir tai, kad rūkymas apsunkina organizmo gebėjimą atsikratyti ŽPV infekcijos. Todėl atsisakius tabako galima ne tik mažinti bendrą vėžio riziką, bet ir padėti imuninei sistemai efektyviau kovoti su virusu.
Į kokius simptomus svarbu atkreipti dėmesį?
Galvos ir kaklo srities vėžiai gali pasireikšti įvairiai. Kai kurie simptomai iš pradžių būna neryškūs, todėl juos lengva nurašyti peršalimui ar balso pertempimui.
- užkimimas;
- skausmas, diskomfortas ar sunkumas ryjant;
- kramtymo sunkumai ar skausmas;
- pasikeitęs balsas;
- guzas kakle arba jausmas, tarsi gerklėje būtų gumulas;
- žaizdelės kaklo srityje, kurios ilgai negyja.
Ką svarbu žinoti apie ligos vystymąsi ir prognozę?
ŽPV susiję vėžiniai susirgimai paprastai neatsiranda staiga – procesas dažnai trunka ilgai. Nuo infekcijos iki vėžio išsivystymo gali praeiti daug metų, kartais net dešimtmečiai.
Vienas iš dažniausiai pastebimų požymių gali būti guzas kakle. Taip pat gali varginti skausmas ar nemalonus pojūtis ryjant, kramtant ar net ramybės būsenoje, nors kartais simptomų nejaučiama. Užkimimas, balso pokyčiai ar lėtai gijantys pažeidimai kaklo srityje taip pat turėtų paskatinti pasitikrinti.
Reguliarus savistabos įprotis ir profilaktiniai vizitai pas odontologą gali padėti anksčiau pastebėti įtartinus pokyčius burnoje ar ryklėje.
ŽPV siejamas galvos ir kaklo vėžys dažnai turi palankesnę prognozę nei kai kurios kitos šios srities vėžio formos – toks vėžys neretai geriau reaguoja į gydymą. Tuo pačiu kuriami ir gydymo metodai, kurie siekia mažinti ilgalaikius šalutinius padarinius, pavyzdžiui, taikant mažesnes spindulinės terapijos dozes, kad būtų lengviau išsaugoti valgymo ir rijimo funkciją.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu atsirado guzas kakle, jaučiate gumulą gerklėje, pasunkėjo rijimas, užsitęsė užkimimas ar tapo sunku kalbėti – verta kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju. Ankstyvas ištyrimas yra svarbus, nes kuo anksčiau nustatomi pakitimai, tuo daugiau galimybių veiksmingam gydymui.
