Stevija ir ksilitolis dažnai priskiriami saldikliams, kurie naudojami vietoje cukraus. Nors abu junginiai gamtoje aptinkami natūraliai, į prekybą jie dažniausiai patenka po tam tikro apdorojimo. Kadangi stevija ir ksilitolis nėra įprastas cukrus (sacharozė), jie gali būti naudingi žmonėms, kurie nori mažinti cukraus kiekį mityboje – pavyzdžiui, sergantiems cukriniu diabetu ar siekiantiems kontroliuoti kūno svorį.
Stevija: kas tai ir kuo ji išsiskiria
Stevija gaunama iš augalo, kuris kilęs iš Pietų Amerikos. Ten jo lapai tradiciškai buvo naudojami gėrimams pasaldinti, o kartumas ar nemalonus vaistų skonis – sušvelninti.
Vis dėlto parduotuvių lentynose paprastai randami ne patys lapai, o iš jų išgauti ir išgryninti saldūs junginiai, pritaikyti vartojimui kaip stalo saldiklis. Stevija yra labai saldi – šimtus kartų saldesnė už cukrų, todėl jos reikia labai mažai. Dėl to ji praktiškai neprideda kalorijų.
Kasdienėje virtuvėje šis skirtumas ypač juntamas kepant: stevija nesuteikia tešlai „tūrio“ taip, kaip cukrus, o kaitinant gali labiau išryškėti natūralus, kai kuriems primenantis saldymedį, poskonis.
Ksilitolis: kas tai ir kur jis naudojamas
Ksilitolis yra vadinamasis cukraus alkoholis – junginys, kurio struktūra primena cukrų, tačiau jis metabolizuojamas kitaip. Jis plačiai naudojamas kramtomojoje gumoje, saldainiuose, dantų pastose ir kituose produktuose. Taip pat jis dažnai įtraukiamas į burnos priežiūrai skirtas priemones, kur akcentuojama ėduonies (dantų karieso) profilaktika.
Šis saldiklis aptinkamas įvairiuose vaisiuose ir daržovėse, o pramonėje jis dažniausiai išgaunamas iš augalinės žaliavos. Pagal saldumą ksilitolis yra labai panašus į cukrų, tačiau turi mažiau energinės vertės – maždaug trečdaliu mažiau kalorijų nei cukrus. Taigi jis nėra visiškai nekaloringas.
Nauda, susijusi su cukraus kiekio kontrole
Medicinos praktikoje pastebima, kad pagrindinė stevijos ir ksilitolio nauda daugeliui žmonių yra galimybė pasaldinti maistą ar gėrimus nepasitelkiant įprasto cukraus. Tai ypač aktualu tiems, kurie turi atidžiai stebėti gliukozės kiekį kraujyje.
Pagal dabartines medicinos žinias, kadangi stevija neturi cukraus, o ksilitolis yra kitokios struktūros saldiklis, jų poveikis gliukozės kiekiui kraujyje paprastai būna mažesnis nei sacharozės. Vis dėlto reakcija gali skirtis priklausomai nuo žmogaus sveikatos būklės, vartojamo kiekio ir bendro mitybos raciono.
Stevija ir gliukozės kiekis: ką rodo duomenys
Moksliniai duomenys rodo, kad stevija gali turėti savybių, kurios siejamos su mažesniu gliukozės kiekiu kraujyje, o kai kuriems žmonėms, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, ji gali būti susijusi ir su insulino išsiskyrimo pokyčiais. Manoma, kad tai gali būti susiję su poveikiu kasos beta ląstelėms, kurios gamina insuliną.
Tačiau klinikinė patirtis leidžia manyti, kad derinant steviją su vaistais, kurie mažina gliukozės kiekį kraujyje, kai kuriais atvejais gliukozė gali sumažėti pernelyg stipriai. Dėl to žmonėms, vartojantiems diabetui gydyti skirtus vaistus, verta pasirinkimą aptarti su gydytoju ar vaistininku.
Kalbant apie saugumą, nevisiškai išgrynintos stevijos formos maisto priedams vertinamos atsargiau, o komerciniuose produktuose dažniau naudojami apdoroti ir išgryninti stevijos junginiai. Tarptautinėje praktikoje taip pat taikomos rekomendacijos dėl leistino paros kiekio, kuris apskaičiuojamas pagal kūno svorį.
Ksilitolis: poveikis organizmui ir burnos sveikatai
Ksilitolis, palyginti su cukrumi, paprastai mažiau didina gliukozės kiekį kraujyje, tačiau jo poveikis nėra lygus nuliui, nes tai angliavandenių kilmės saldiklis. Žmonėms, kurie itin griežtai seka gliukozės pokyčius, šį niuansą verta turėti omenyje.
Kita vertus, klinikinėje praktikoje ir odontologijoje ksilitoliui dažnai priskiriama papildoma nauda dantims. Manoma, kad jis gali prisidėti prie ėduonies rizikos mažinimo, nes mažiau palankus bakterijoms, kurios įprastai naudoja cukrų rūgštims gaminti. Taip pat jis siejamas su emalio stiprinimu ir mažesniu ėduonies vystymusi.
Kaip pasirinkti: stevija ar ksilitolis?
Renkantis tarp stevijos ir ksilitolio, svarbu įvertinti tikslą ir situaciją:
- Jei norite beveik nekaloringo saldiklio ir jums tinka intensyvus saldumas, dažnai pasirenkama stevija.
- Jei ieškote skonio ir tekstūros, panašesnės į cukrų (pavyzdžiui, kai kuriuose receptuose), patogesnis gali būti ksilitolis.
- Jei aktuali burnos sveikata, ksilitolis dažnai minimas kaip palankus pasirinkimas.
Jeigu sergate cukriniu diabetu, vartojate gliukozę mažinančius vaistus ar turite kitų lėtinių būklių, saugiausia pasirinkimą aptarti su gydytoju. Apskritai, pagal turimus apibendrintus duomenis, abu saldikliai dažniausiai vertinami kaip tinkami daugeliui žmonių, kai vartojami saikingai ir atsižvelgiant į individualius poreikius.
