Daugeliui žmonių natūraliai patogiausia sėdėti sukryžiuotomis kojomis – biure, prie pietų stalo ar keliaujant viešuoju transportu. Kartais net gali trumpam nutirpti pėda, bet poza vis tiek atrodo „teisinga“ ir atpalaiduojanti. Vis dėlto medicinos praktikoje dažnai keliami klausimai: ar toks sėdėjimas iš tiesų kenkia, ar tai tik įsisenėjęs įsitikinimas?
Dažniausiai minimos trys baimės: kad sukryžiuotos kojos didina venų varikozės riziką, gali pakenkti nėštumo metu ir kelia kraujospūdį. Pagal dabartines medicinos žinias situacija nėra vienareikšmė: daug kas priklauso nuo to, kiek ilgai taip sėdima, kokia laikysena ir ar žmogus turi tam tikrų sveikatos problemų.
Nėštumas ir sėdėjimas sukryžiuotomis kojomis
Nėštumo metu kūnas keičiasi: didėjanti gimda perstumia svorio centrą į priekį, todėl moteris dažnai pradeda kitaip stovėti, vaikščioti ir sėdėti. Ieškant patogios padėties, sėdėjimo pozos gali kisti labai dažnai – ir tai paprastai yra normalu.
Moksliniai duomenys rodo, kad pati sukryžiuotų kojų poza paprastai nekenkia nei nėščiajai, nei vaisiui. Vis dėlto nėštumo metu dažniau pasitaiko raumenų įtampa, nugaros maudimas ar mėšlungis, todėl tam tikros padėtys gali sustiprinti nemalonius pojūčius.
Sėdėjimas sukryžiuotomis kojomis kai kurioms moterims gali būti susijęs su:
- didesniu polinkiu tinti kulkšnims;
- blauzdų ar pėdų mėšlungiu;
- greitesniu kojų nuvargimu, ypač ilgiau sėdint.
Jei tinsta kojos ar mėšlungis kartojasi, praktiškas sprendimas – sėdėti abiem pėdomis ant grindų arba jas šiek tiek pakelti (pavyzdžiui, padėjus ant žemo suoliuko). Tai dažnai pagerina komfortą ir sumažina pojūtį, kad kojos „apsunkusios“.
Kraujospūdis: kodėl matuojant prašoma pėdas padėti ant grindų
Kraujospūdžio matavimo metu dažnai rekomenduojama sėdėti ramiai, ranką laikyti širdies lygyje, o abi pėdas tvirtai padėti ant žemės. Tokia laikysena padeda gauti tikslesnį rezultatą.
Klinikiniai stebėjimai rodo, kad uždėjus vieną koją ant kitos kraujospūdis gali laikinai padidėti. Šis pokytis siejamas su tuo, kad pasikeičia kraujotaka ir raumenų įtampa, o organizmas trumpam reaguoja šiek tiek kitokiu kraujagyslių tonusu.
Svarbu tai, kad kalbama apie trumpalaikį svyravimą. Tačiau jei žmogus jau turi padidėjusį kraujospūdį, saugumo sumetimais dažnai patariama vengti ilgų periodų, kai sėdima sukryžiuotomis kojomis, ypač jei taip sėdima beveik visą darbo dieną.
Venų varikozė: ar ją sukelia sukryžiuotos kojos?
Nuomonė, kad sėdėjimas sukryžiuotomis kojomis sukelia venų varikozę, yra labai paplitusi. Vis dėlto pagal dabartines medicinos žinias tai laikoma mitu: tiesioginių įrodymų, kad būtent ši poza sukelia venų varikozę, nėra.
Venų varikozė – tai išsiplėtusios, vingiuotos, dažnai į paviršių iškilusios kojų venos. Jų spalva gali būti melsva, rausva ar artima odos atspalviui. Dažniausiai jos pastebimos šlaunų srityje, blauzdų užpakalinėje dalyje ar vidinėje kojos pusėje. Varikozė gali išsivystyti bet kam, tačiau dažniau pasitaiko vyresniame amžiuje ir nėštumo metu.
Varikozei svarbi venų vožtuvų būklė. Kojų venose yra „vienkrypčiai“ vožtuvai, kurie padeda kraujui kilti aukštyn širdies link ir neleidžia jam tekėti atgal žemyn. Kai vožtuvai nusilpsta ar yra pažeidžiami, dalis kraujo gali „užsistovėti“ apatinėse galūnėse – tuomet venos plečiasi ir gali išryškėti.
Nors ilgas sėdėjimas ar stovėjimas gali didinti venų problemų tikimybę, nėra pagrindo teigti, kad vien sukryžiuotos kojos lemia varikozę. Jei norisi sumažinti riziką, paprastai rekomenduojama dienos eigoje dažniau keisti pozą ir išjudinti kojas.
Laikysena: dažniausiai nuvertinama pasekmė
Nors dalis populiarių teiginių apie sukryžiuotas kojas nėra tikslūs, viena galima neigiama pasekmė medicinos praktikoje minima gana dažnai – laikysenos suprastėjimas.
Ilgai sėdint taip, kad viena koja užkelta ant kitos (ypač kai kelias užkeltas aukščiau), dubuo gali pasisukti ar pasvirti. Dėl to gali padidėti apkrova apatinėje nugaros dalyje, atsirasti maudimas, sustingimas. Ilgainiui, jei tokia sėdėsena tampa įpročiu, gali formuotis netolygus stuburo apkrovimas, o raumenys būna priversti kompensuoti – dirbti daugiau nei reikėtų.
Vis dėlto tai nereiškia, kad sukryžiuoti kojas visiškai draudžiama. Dažniau pabrėžiama kita taisyklė: vengti ilgai išbūti vienoje padėtyje, kad ir kokia ji būtų patogi.
Esmė
Sėdėjimas sukryžiuotomis kojomis paprastai nesukelia staigių ar pavojingų sveikatos sutrikimų. Tačiau medicinos praktikoje pastebima, kad ši poza gali laikinai padidinti kraujospūdį ir, jei ja piktnaudžiaujama, prisidėti prie prastesnės laikysenos bei apatinės nugaros diskomforto.
Norint palaikyti gerą savijautą, dažniausiai naudinga ne tiek atsisakyti konkrečios pozos, kiek reguliariai keisti sėdėseną, daryti pertraukas ir pajudėti – ypač jei tenka ilgai dirbti sėdimą darbą.
