Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) vakcina suaugusiesiems dažniausiai skiriama trimis dozėmis. Įprastai visas kursas užbaigiamas per maždaug 6 mėnesius. Pagal dabartines medicinos žinias, skiepijimas rekomenduojamas daugeliui suaugusiųjų iki 45 metų, jei jie nebuvo paskiepyti paauglystėje.
Nors didžiausias vakcinos efektyvumas pasiekiamas tada, kai ji suleidžiama iki kontakto su ŽPV (dažniausiai paauglystėje), suaugusiems ji taip pat gali suteikti apsaugą nuo tam tikrų ŽPV tipų, susijusių su lytinių organų karpomis ir kai kuriais vėžiniais susirgimais.
Suaugusiųjų skiepijimo kursas: kaip dažniausiai planuojamos dozės
Medicinos praktikoje taikomas toks suaugusiųjų ŽPV skiepijimo grafikas:
- 2-oji dozė paprastai skiriama praėjus maždaug 1–2 mėnesiams po 1-osios.
- 3-ioji dozė dažniausiai suleidžiama praėjus maždaug 6 mėnesiams po 1-osios.
Šis tvarkaraštis padeda suformuoti stipresnį ir ilgiau išliekantį imuninį atsaką, todėl svarbu laikytis numatytų intervalų, nebent sveikatos priežiūros specialistas rekomenduotų kitaip.
Kuo skiriasi paauglių ir suaugusiųjų skiepijimas
Paauglių ir suaugusiųjų skiepijimas skiriasi tiek dozių skaičiumi, tiek jų suleidimo laiku. Paprasčiau tariant, jaunesniems dažniau pakanka dviejų dozių, o suaugusiesiems dažniau reikia trijų.
Skiepijimo planas pagal amžių, kai gaunama pirmoji dozė
- Iki 15 metų: jei pirmoji dozė suleidžiama iki 15-ojo gimtadienio, dažniausiai skiriamos dvi dozės, tarp jų darant 6–12 mėnesių pertrauką.
- 15–45 metų: pradėjus skiepytis šiame amžiaus intervale, paprastai reikalingos trys dozės: antroji po 1–2 mėnesių, trečioji – maždaug po 6 mėnesių nuo pirmosios.
Taip pat klinikinė patirtis leidžia manyti, kad kai kuriems vaikams, kurių imuninė sistema nusilpusi (įskaitant vaikus, gyvenančius su ŽIV), gali būti rekomenduojamas trijų dozių kursas per 6 mėnesius.
Reikia turėti omenyje, kad skiepijimas suaugus gali suteikti mažesnę bendrą naudą nei skiepijimas iki galimo užsikrėtimo, tačiau vis tiek gali padėti apsisaugoti nuo tų didesnės rizikos ŽPV tipų, su kuriais žmogus dar nebuvo susidūręs.
Kokia nauda gali būti skiepijantis suaugus
Moksliniai duomenys rodo, kad suaugusiųjų skiepijimas nuo ŽPV gali būti prasmingas ypač tiems, kurie praleido skiepijimą paauglystėje. Dažniausiai įvardijamos naudos:
- Mažesnė ŽPV siejamų vėžių rizika: ŽPV yra susijęs su keliais vėžio tipais, įskaitant gimdos kaklelio, išangės ir gerklės srities vėžius.
- Mažesnė lytinių organų karpų tikimybė: vakcina apsaugo nuo tų ŽPV tipų, kurie dažniausiai sukelia lytinių organų karpas, todėl tai aktualu lytiškai aktyviems suaugusiesiems, kurie gali susidurti su šiomis viruso atmainomis.
- Apsauga nuo kitų ŽPV tipų: net jei žmogus anksčiau turėjo kontaktą su vienu ŽPV tipu, vakcina vis tiek gali padėti apsisaugoti nuo kitų tipų.
- Nauda partneriams ateityje: skiepijimas gali sumažinti riziką perduoti kitus ŽPV tipus lytiniams partneriams, taip prisidedant prie jų sveikatos apsaugos ir viruso plitimo mažinimo.
- Didesnis užtikrintumas: daliai žmonių skiepijimas suteikia papildomą ramybę, ypač jei anksčiau nebuvo galimybės pasiskiepyti.
Nors vakcina geriausiai „veikia iš anksto“, suaugusiesiems ji vis tiek gali būti vertinga, ypač kalbant apie apsaugą nuo ŽPV tipų, su kuriais dar nebuvo užsikrėsta.
Kada skiepijimas gali būti mažiau naudingas
Ne kiekvienam suaugusiajam ŽPV vakcina bus vienodai reikšminga. Medicinos praktikoje pabrėžiama, kad vyresniems nei 26 metų asmenims skiepijimo nauda kai kuriais atvejais gali būti mažesnė, nes didesnė dalis žmonių šiame amžiuje jau būna turėję kontaktą su ŽPV.
Dėl to dažnai rekomenduojama individualiai aptarti privalumus ir galimus ribotumus su sveikatos priežiūros specialistu – jis gali padėti įvertinti, ar skiepijimas konkrečiu atveju būtų tikslingas.
Esmė
Jei paauglystėje nuo ŽPV nepasiskiepijote, tai nebūtinai reiškia, kad galimybė prarasta. Daugeliui suaugusiųjų iki 45 metų skiepijimas vis dar gali suteikti reikšmingą apsaugą.
Dažniausias suaugusiųjų skiepijimo planas – trys dozės per maždaug 6 mėnesius. Toks kursas padeda mažinti ŽPV sukeltų lytinių organų karpų ir kelių vėžinių susirgimų riziką. Jei svarstote skiepą, individualiam sprendimui priimti verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
