Ankilozinis spondilitas – tai uždegiminė liga, kuri daugiausia veikia stuburą, sukeldama nugaros skausmą ir judėjimo apribojimus. Dažniausiai pirmieji ligos požymiai išryškėja apatinėje nugaros dalyje, tačiau uždegimas gali apimti ir kitas sąnarių vietas. Dėl šios priežasties svarbu laiku atkreipti dėmesį į simptomus ir kreiptis į sveikatos specialistus.
Kas yra ankilozinis spondilitas
Ankilozinis spondilitas yra chroniška autoimuninė liga, paveikianti stuburo ir dubens sąnarius, vadinamus kryžmeninio klubakaulio (sakroiliakiniais) sąnariais. Šie sąnariai jungia stuburą su dubeniu ir yra vieni didžiausių žmogaus kūne – kiekvienas klubo pasukimas ar kūno judesys juos įtraukia į darbą. Dėl uždegimo sąnarių srityje, pacientai patiria ne tik skausmą, bet ir sąstingį, kuris ypač jaučiamas rytais arba po ilgesnės ramybės būklės.
Nors pagrindiniai pažeidimai susiję su stuburu ir dubeniu, kai kuriems žmonėms liga pasireiškia ir kituose kūno sąnariuose, pavyzdžiui, pečių, klubų ar kelių srityje.
Ankilozinio spondilito simptomai
Ligos eiga ir pasireiškimas gali skirtis kiekvienam žmogui, tačiau dažniausias skundas yra apatinės nugaros dalies skausmas, kylantis dėl sakroileito – uždegimo kryžmeninio klubakaulio sąnariuose. Skausmas gali plisti į kitas kūno dalis, dažniausiai į klubus, sėdmenis, kaklą arba pilvą.
- Kietumas arba judėjimo sunkumai juosmens ir klubų srityje, ypač rytą ar po ilgesnių poilsio valandų
- Nuolatinis nuovargis
- Dusulys, sunkiau kvėpuoti
- Sumažėjęs apetitas ar svorio kritimas, kurio priežastis neaiški
- Viduriavimas
- Odos bėrimai
- Regėjimo sutrikimai
Ankilozinio spondilito priežastys
Ši liga priskiriama autoimuniniams sutrikimams – tai reiškia, kad imuninė sistema ima atakuoti paties žmogaus organizmo audinius, manydama, jog jie yra svetimi. Tikslūs ligos atsiradimo veiksniai dar nėra visiškai aiškūs, tačiau didelę reikšmę turi genetika. Daugiau nei 60 genų mutacijų gali turėti įtakos ligos išsivystymui, o vienas svarbiausių yra HLA-B27 genas. Dauguma ankiloziniu spondilitu sergančių pacientų turi būtent šią genetinę savybę.
Rizikos veiksniai
- Jaunesni nei 40 metų asmenys (daugiausia liga diagnozuojama sulaukus apie 30 metų)
- Vyrai serga dažniau
- Artimi kraujo giminaičiai, sergantys šia liga, padidina riziką susirgti ir kitiems šeimos nariams
- Kitos ligos: Krono liga, opinis kolitas, psoriazė
Ankilozinio spondilito komplikacijos
Ilgainiui liga gali sukelti rimtų pasekmių. Viena jų – stuburo kaulų suaugimas (ankilozė), kuomet stuburo slanksteliai susijungia į vieną visumą ir praranda lankstumą. Taip pat dažnesnės stuburo kaulų lūžių rizika, kyphozė – stuburo išlinkimas į priekį, kaulų retėjimas (osteoporozė), regėjimo sutrikimai (pvz., uveitas, jautrumas šviesai), širdies sutrikimai (aortos uždegimas, ritmo ar kardiomiopatijos pokyčiai), taip pat galimas ir nervų pažeidimas.
Kaip nustatomas ankilozinis spondilitas
Diagnozei nustatyti, gydytojas išklauso paciento aprašomus simptomus, atlieka fizinius testus ir išsamiai apžiūri pažeistas vietas. Svarbu nurodyti, kada prasidėjo pirmieji skausmai ar kiti požymiai, ar jie ryškėja tam tikru paros metu, ar susiję su fiziniais judesiais.
Dažnai tenka konsultuotis su reumatologu – specialistu, kuris gilinasi į įvairius artritus ir autoimunines ligas.
Diagnostiniai tyrimai
- Kryžmeninio klubakaulio ir stuburo rentgeno nuotraukos – leidžia pamatyti sąnarių pažeidimus
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – padeda aptikti uždegiminius pokyčius ankstyvose stadijose
- Kraujo tyrimai, ieškant HLA-B27 geno mutacijos
Ankilozinio spondilito gydymas
Gydymas pritaikomas individualiai, atsižvelgiant į simptomų stiprumą ir progreso mastą. Tikslas – palengvinti skausmą, slopinti uždegimą ir išsaugoti judrumą. Pasirinkus tinkamus gydymo metodus, daugeliu atvejų galima gana gerai kontroliuoti ligos eigą.
- Reguliarūs fiziniai pratimai ir judesys – sumažina sąstingį ir gali pristabdyti ligos progresą. Dažnai rekomenduojama dirbti su kineziterapeutu, kuris individualiai parinks pratimus, stiprinančius stuburą palaikančius raumenis
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tokie kaip ibuprofenas ar naproksenas – naudojami skausmui ir uždegimui malšinti. Prieš vartodami ilgiau nei 10 dienų, pasitarkite su specialistu
- Biologiniai vaistai (DMARD) – skiriami gydytojo, padeda slopinti uždegimą ir gali pristabdyti ligos progresavimą
- Kortikosteroidai – stiprūs priešuždegiminiai vaistai, kartais leidžiami tiesiai į pažeistus sąnarius
- Chirurginis gydymas – taikomas retais atvejais, kai kiti metodai neveiksmingi, o simptomai pasiekė sunkų lygį
Gydymo rezultatai ir prognozė
Nors visiškos ligos išgydymo būdo nėra atrasta, pradėjus gydymą dažnas pacientas greitai pajunta pagerėjimą. Simptomai gali nesunykti visam laikui, tačiau, pasirinkus geriausiai tinkančius gydymo būdus, būklė paprastai žymiai pagerėja. Raumenų lavinimas ir reabilitacija reikalauja nuoseklumo, o vaistams pasiekti pilną efektą prireikia skirtingo laiko.
Ankilozinis spondilitas – tai ilgalaikė liga, todėl simptomų kontrolė ir priežiūra dažnai tampa nuolatine gyvenimo dalimi. Kartais liga praeina į „ramybės fazę“, kai simptomai susilpnėja ar visai laikinai išnyksta, tačiau jie gali atsinaujinti bet kuriuo metu.
Gyvenimas su ankiloziniu spondilitu
Norint palaikyti gerą savijautą, svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų bei imtis papildomų prevencinių žingsnių, padedančių sumažinti uždegimą ir apsaugoti sąnarius:
- Subalansuotas mitybos ir judėjimo režimas, palankus jūsų sveikatai
- Vengimas alkoholio pertekliaus
- Rūkymo atsisakymas
Kada kreiptis į gydytoją
Periodiškai pasirodykite pas specialistą, jei pastebite naujų požymių ar jau žinomi simptomai stiprėja. Jeigu gydymas tampa nebe toks veiksmingas, verta apie tai informuoti savo gydytoją.
- Skausmas krūtinėje
- Kvėpavimo sunkumai
- Regėjimo sutrikimai
- Labai stiprus nugaros ar kitų sąnarių skausmas
- Labai standus ar neveiklus stuburas
- Nepaaiškinamas svorio kritimas
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Ar mano simptomus sukelia ankilozinis spondilitas, ar kita artrito forma?
- Ar prireiks genetinių tyrimų?
- Kokios gydymo priemonės tinka mano atveju?
- Ar man reikės kineziterapijos procedūrų?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
