Baltymo aptikimas šlapime, dar vadinamas proteinurija, dažnai žymi inkstų pakitimus ir gali būti rimtų sveikatos sutrikimų pranašas. Nemažai žmonių nė nenumano, kad su šia būkle susidūrė – pirmosiose stadijose simptomai būna nepastebimi ar labai neryškūs. Ką verta žinoti apie proteinuriją, kaip ją atpažinti, kokios dažniausios priežastys ir kaip galima sumažinti riziką?
- 1.Baltymų svarba organizmui
- 2.Ar pavojinga rasti baltymų šlapime?
- 3.Kas dažniau susiduria su proteinurija?
- 4.Kaip inkstai „praleidžia“ baltymus?
- 5.Proteinurijos simptomai
- 6.Kas gali sukelti baltymų atsiradimą šlapime?
- 7.Kada baltymų šlapime kiekis yra per didelis?
- 8.Ar proteinurija užkrečiama?
- 9.Baltymų šlapime nustatymas
- 10.Proteinurijos gydymas
- 11.Ar padidėjus baltymams šlapime verta gerti daugiau vandens?
- 12.Kaip pasirūpinti savo sveikata?
- 13.Ar galima išvengti proteinurijos?
- 14.Baltymų šlapime prognozė ir ilgalaikės perspektyvos
- 15.Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
- 16.Papildoma informacija apie proteinurijos tipus
Baltymų svarba organizmui
Baltymai žmogaus kūne atlieka daug gyvybiškai svarbių funkcijų. Jie padeda formuotis raumenims ir kaulams, palaiko skysčių pusiausvyrą kraujyje, įsitraukia į pažeistų audinių atstatymą ir stiprina imuninę sistemą. Normaliomis sąlygomis baltymai cirkuliuoja kraujyje ir likti organizme, tačiau inkstų veiklai sutrikus jie gali patekti į šlapimą ir būti pašalinami lauk. Toks netekimas gali neigiamai paveikti bendrą sveikatos būklę.
Ar pavojinga rasti baltymų šlapime?
Proteinurija – tai rimtas signalas apie galimas sveikatos problemas, ypač inkstų ir širdies bei kraujagyslių sistemos sutrikimus. Ji didina riziką susirgti širdies ligomis, o ilgainiui gali būti ir lėtinės inkstų ligos ženklas. Svarbu žinoti, kad net esant lėtinei inkstų ligai baltymų kiekis šlapime gali būti ir normalus. Diabetas ir padidėjęs kraujospūdis – pagrindinės ligos, galinčios pažeisti inkstus ir iššaukti proteinuriją.
Kas dažniau susiduria su proteinurija?
- Vyresni nei 65 metų asmenys
- Žmonės, kurių šeimoje pasitaikė inkstų ligų
- Sergantys diabetu arba kitomis ligomis, galinčiomis paveikti inkstus
Be to, statistika rodo, kad baltymus šlapime gali aptikti reikšminga dalis suaugusiųjų – šis sveikatos rodiklis nėra retas.
Kaip inkstai „praleidžia“ baltymus?
Inkstuose gausu itin smulkių kraujagyslių kamuolėlių – glomerulų, kurie atlieka pagrindinį kraujo filtravimo etapą. Glomerulai į šlapimą turėtų praleisti tik labai mažas medžiagas, didelių baltymų ar kraujo kūnelių jie pro savo „vartus“ neleis. Tačiau jei dėl kokių nors priežasčių šie filtrai pažeidžiami arba sutrinka baltymų „sugražinimo“ sistema inkstuose, baltymai pradeda netekti su šlapimu.
Proteinurijos simptomai
- Pabrinkimas (veido, pilvo, pėdų ar kulkšnių tinimas)
- Padidėjęs šlapinimosi dažnis
- Dusulys
- Nuovargis ir mieguistumas
- Pykinimas, kartais – vėmimas
- Apetito stoka
- Naktiniai raumenų spazmai
- Akivaizdesnis paburkimų susidarymas aplink akis rytais
- Putotas ar burbuliuojantis šlapimas
Šie požymiai dažnai būdingi ir lėtinei inkstų ligai. Jei pastebėjote, kad šlapimas atrodo putotas ir yra sutinusių kūno vietų – iškart kreipkitės į gydytoją.
Kas gali sukelti baltymų atsiradimą šlapime?
Proteinurija neretai išsivysto dėl trumpalaikių ir nepavojingų priežasčių, pavyzdžiui:
- Skysčių trūkumas (dehidratacija)
- Uždegiminiai procesai organizme
- Sumažėjęs kraujospūdis
- Inkstų akmenys
- Intensyvi fizinė veikla
- Nuolatinis stresas arba ilgalaikis aspirino vartojimas
- Peršalus ar pasireiškus šalčio poveikiui
Tačiau kartais baltymų išskyrimas į šlapimą susijęs su rimtesnėmis ligomis:
- Imuninės sistemos sutrikimai (tarp jų vilkligė, Goodpasteur sindromas)
- Ūmus inkstų uždegimas (glomerulonefritas)
- Vėžiniai kraujo susirgimai (plazminių ląstelių ligos, pavyzdžiui, mieloma)
- Raudonųjų kraujo kūnelių irimas
- Širdies ligos
- Baltymų ir padidinto spaudimo derinys nėščiosioms (preeklampsija)
- Apsinuodijimas ar fizinės traumos
- Inkstų navikai
- Širdies nepakankamumas
Kada baltymų šlapime kiekis yra per didelis?
Normalus baltymų kiekis šlapime neturi viršyti 150 mg per parą. Jei nustatomas didesnis kiekis, tai jau rodo proteinuriją. Labai didelis baltymų netekimas, siekiantis 3–3,5 gramų per parą, vadinamas nefrotinės ribos proteinurija – tai retas, bet pavojingas būklės tipas.
Ar proteinurija užkrečiama?
Ne, proteinurija nėra užkrečiama. Tačiau paveldimumas gali daryti įtaką – jei šeimoje yra sirgusių šia liga, rizika padidėja.
Baltymų šlapime nustatymas
Paprastai proteinurija nustatoma atliekant šlapimo tyrimą. Speciali juostelė (dipstikas) įstatoma į pasienį su šlapimu – jei per daug baltymų, ji pakeičia spalvą. Tolimesni tyrimai – išsamus šlapimo tyrimas mikroskopu, kuris leidžia įvertinti, ar kartu neišsiskiria kitų medžiagų: kraujo ląstelių, bakterijų, druskų ar kristalų.
Diagnozės patikslinimas
Kai įtariama lėtinė inkstų liga, gydytojas gali paprašyti per tris mėnesius pakartoti šlapimo baltymų tyrimą triskart. Jei rezultatai nuosekliai rodo proteinuriją, didėja tikimybė, kad liga yra ilgalaikė ir progresuojanti. Ankstyva diagnostika padeda laiku imtis būtinų priemonių ir sulėtinti ligos eigą.
Kiti reikalingi tyrimai
- Kreatinino kiekio nustatymas kraujyje ir šlapime – įvertinama inkstų gebėjimas šalinti nereikalingas medžiagas
- Glomerulų filtracijos greičio nustatymas – padeda įvertinti, kiek pažengusi inkstų liga
- Bendri kraujo baltymų tyrimai
- Instrumentiniai tyrimai (pvz., ultragarso ar kompiuterinės tomografijos), padedantys atskleisti inkstų akmenis ar navikus
- Šlapimo baltymų elektroforezė (UPEP), leidžianti tiksliai identifikuoti tam tikrus baltymų tipus
- Kraujyje esančių baltymų tyrimai imunofiksacijos metodu
- Inksto biopsija, kai paimamas labai mažas inksto audinio mėginys
Proteinurijos gydymas
Gydymo taktika priklauso nuo pagrindinės priežasties. Jei baltymo šlapime priežastis – inkstų liga, dažnai prireikia vaistų, mitybos korekcijų, fizinio aktyvumo. Jei problema kyla dėl padidėjusio kraujospūdžio, gali būti paskirti vaistai slėgiui mažinti. Sergantiems diabetu svarbu atidžiai kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje.
Nėščiosios, kurios patyrė preeklampsiją, privalo reguliariai lankytis pas gydytoją, nors dažniausiai šio sutrikimo simptomai praeina netrukus po gimdymo.
Jei baltymų šlapime priežastis nėra aiški, gydytojas gali nurodyti reguliariai tikrintis kraujospūdį ir periodiškai atlikti šlapimo bei kraujo tyrimus.
Nedidelė ar trumpalaikė proteinurija ne visuomet reikalauja specifinio gydymo – dažnai ji praeina savaime.
Ar padidėjus baltymams šlapime verta gerti daugiau vandens?
Padidintas skysčių vartojimas pats savaime nesprendžia proteinurijos problemos. Daugiau išgeriamo vandens leis dažniau šlapintis, bet neapsaugos inkstų nuo baltymų netekimo.
Kaip pasirūpinti savo sveikata?
- Laikykitės gydytojo paskirtų vaistų vartojimo režimo
- Venkite perteklinio baltymų vartojimo maiste
- Sumažinkite druskos suvartojimą – tai padeda reguliuoti kraujospūdį
- Įtraukite daugiau ląstelienos, skaidulų – ji padės kontroliuoti cholesterolį ir cukraus kiekį kraujyje
- Reguliariai judėkite, rekomenduojama bent dvi valandas fizinio aktyvumo per savaitę
- Rūkymo ir tabako vartojimo atsisakymas
- Nuolatinis cukraus kiekio kraujyje stebėjimas
- Nevartokite nesteroidinių vaistų nuo uždegimo be gydytojo paskyrimo
Ar galima išvengti proteinurijos?
Visiškai išvengti baltymų atsiradimo šlapime nepavyks, tačiau galima sumažinti riziką ir kontroliuoti ją lemiančias priežastis. Dažnas šios būklės priežastis galima sėkmingai gydyti vaistais bei gyvenimo būdo pakeitimais.
Baltymų šlapime prognozė ir ilgalaikės perspektyvos
Laiku nustačius ir tinkamai gydant proteinuriją, galimos komplikacijos dažniausiai būna sėkmingai valdomos. Tačiau ignoruojant šią būklę, rizikuojama ne tik inkstų, bet ir viso organizmo sveikata. Tyrimai rodo, kad net ir lengva ar trumpalaikė proteinurija koreliuoja su mažesne gyvenimo trukme, lyginant su žmonėmis, pas kuriuos tokio rodiklio nėra.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
- Pastebėjus, kad šlapinatės dažniau arba šlapinimasis tapo nemalonus
- Jei šlapimas įgauna burbuliukų ar putų
- Atsiranda pykinimas ar vėmimas
- Juntate silpnumą, galvos svaigimą ar bendrą nuovargį
- Pastebimas veido, pilvo ar žemutinės kūno dalies tinimas
- Savijauta nesikeičia ar blogėja po gydymo
Papildoma informacija apie proteinurijos tipus
Ortostatinė (arba postūrinė) proteinurija – tai baltymų išsiskyrimas tik stovint, bet ne gulint. Tuo tarpu trumpalaikė proteinurija dažniausiai pasireiškia po fizinio krūvio, karščiavimo, streso ar ilgalaikio šalčio poveikio, ir dažniausiai išnyksta savaime.
