Dilgelinė: simptomai, priežastys, gydymas

Urtikarija (dilgėlinė) yra niežtinčios odos iškilimai – raudonos dėmės su aiškiu, ryškiu kraštu, kurios staiga atsiranda tam tikrose odos vietose arba išplinta po visą kūną, primenančios uodų įkandimus. Tai odos reakcija į alergenus, su kuriais organizmas susiduria, ir jų dydis gali būti nuo milimetrų iki delno dydžio. Urtikarija paprastai praeina su antihistamininiais ir savaime išnyksta per 24 valandas. Ūminė urtikarija gali sukelti krūtinės spaudimą, švokštimą, dusulį ir net mirtį dėl anafilaksinės reakcijos. Esant šiems simptomams, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Kokie urtikarijos (dilgėlinės) tipai?

Urtikarija (dilgėlinė) gali būti skirstoma į 2 tipus pagal trukmę:

• Ūminė urtikarija yra tipas, kuris trunka ne ilgiau kaip 6 savaites. Dauguma praeina per savaitę, o mažiau nei 40% tampa lėtine urtikarija.
• Lėtinė urtikarija yra tipas, trunkantis ilgiau nei 6 savaites, pasireiškia bent du epizodai per savaitę ir tęsiasi daugiau nei metus daugumai pacientų. Lėtinė urtikarija gali būti spontaninė arba sukelta tam tikrų dirgiklių.

Kas sukelia urtikariją (dilgėlinę)?

• Urtikariją sukelia organizmo reakcija į netaisyklingą imuninės sistemos funkciją, pavyzdžiui, lėtinė urtikarija dėl IgE antikūnų sekrecijos, dėl kurių urtikariją sukelia ne išoriniai alergenai.
• Urtikariją sukelia organizmo reakcija į alergenus, esančius aplinkoje ar cheminėse medžiagose, esančiose kasdieniniuose daiktuose, kurios stimuliuoja histamino sekreciją. Veiksniai, susiję su urtikarijos arba dilgėlinės atsiradimu:
  • Maisto produktai, tokie kaip jūrų gėrybės, kvietiniai miltai, riešutai, sojos pupelės, kviečiai, kiaušiniai, pienas, maisto dažikliai ir konservantai
  • Vaistai, tokie kaip nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), aspirinas, insulinas, morfinas, AKF inhibitoriai arba antibiotikai
  • Cheminės medžiagos, randamos žmonių pagamintuose objektuose, pavyzdžiui, gumos medžiagose
  • Vabzdžių įkandimai, plaukiojančių gyvūnų įgėlimai, dulkių erkės ir vilna
  • Itchy hair augalai, pavyzdžiui, nuodingoji gebenė, žiedadulkės ir dilgėlės
  • Augalų gumos, vaisių dervos, tokios kaip lateksas, bananų derva, mangų derva
  • Kiwi alergija, kaštonų alergija
  • Keletas kosmetikos priemonių
  • Kai kurios ligos, pavyzdžiui, skydliaukės liga, vilkligė, faringitas, tonzilitas ir kai kurios vėžio rūšys, COVID-19
  • Kūno infekcijos, tokios kaip virusai, bakterijos, grybeliai ar parazitai
  • Orai, temperatūros pokyčiai, poveikis karštam ar šaltam orui, saulės spinduliai, UV spinduliai, prakaitas
  • Įtempti drabužiai arba diržai, odos trintis
  • Kontrastinė medžiaga, naudojama radiologijoje, pvz., kompiuterinės tomografijos ar MRT.
  • Stresas, nerimas
  • Nepakankamas miegas, žemas kūno imunitetas

Kokie yra urtikarijos (dilgėlinės) simptomai?

Urtikarijos simptomai ir sunkumas skiriasi atsižvelgiant į alergijos šaltinį ir kaip individas reaguoja į alergeną. Urtikarijos simptomai apima šiuos:

• Iškilimai, apimantys skirtingo dydžio plotus, netolygiai svyruojantys nuo mažų iki didelių; 0,5-10 cm, su aiškiais ryškiais kraštais ir be pleiskanojimo.
• Raudoni arba rausvi iškilimai, kurie tampa baltesni spaudžiant, pasiskirstyti per visą kūną arba tam tikrose vietose.
• Labai niežtinčios iškilimai su dirginimu ir deginančiu skausmu.
• Iškilimai, kurie atsiranda ir dingsta per 24 valandas.
• Pasikartojantys išbėrimai 2-3 kartus per savaitę mėnesiais.
• Niežtintys išbėrimai atsiranda dėl karščio ar šalčio oro, saulės, prakaito, judesio ar streso.

Ryškūs ūminės urtikarijos simptomai apima:

• Urtikarijos išbėrimas sparčiai išplinta po visą kūną, įskaitant rankas, kojas, veidą, aplink akis ir burną.
• Patinęs veidas, lūpos ir akys, panašūs į angioneurozinę edemą.
• Kvėpavimo simptomai, tokie kaip kvėpavimo takų obstrukcija, astma, nosies užsikimšimas ir sunkus kvėpavimas.
• Kraujotakos simptomai, tokie kaip krūtinės spaudimas ir žemas kraujospūdis
• Virškinimo sistemos simptomai, tokie kaip pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas ir viduriavimas
• Galvos svaigimas, kuris jaučiasi kaip alpimas, karščiavimas ir sąnarių skausmas visame kūne

Kaip diagnozuojama urtikarija?

Gydytojas atliks jūsų ligos istorijos apžvalgą ir atliks fizinę apžiūrą, kad įvertintų simptomus, apskaičiuotų alerginės reakcijos sunkumą ir pasiteirautų apie kontaktą su alergenais, tokiais kaip maistas, vaistai, nuodingo gyvūno įgėlimas, lateksas, augalų žiedadulkės ar kitos cheminės medžiagos, dėl kurių gali atsirasti urtikarija. Be to, gydytojas gali užsakyti papildomus diagnostinius tyrimus, kad nustatytų alergijos priežastį, naudodamas šiuos metodus:

• Odos dūrimo testas (alergijos odos testas) yra odos testas, kurio metu baltymų ekstraktai sualergenu lašinami ant odos ir oda dūriama adata į lašinimo vidurį, kad būtų stebima alerginė reakcija. Jei yra alerginė reakcija, ant odos atsiras niežtintis iškilimas. Testo rezultatai gali būti gauti per 20 minučių, su minimalia kitų kūno dalių išbėrimo rizika.
• Alergijų kraujo testas yra kraujo tyrimas, kurio metu matuojamas kiekis alergenui specifinės imunoglobulino E (IgE), kurį organizmas išskiria imuninės ląstelės kovodamos su alergenais. Aukštas IgE lygis alergenui reiškia, kad buvo ankstesnės kontaktas su alergenais, kurie sukėlė urtikariją. Alergijų kraujo testo rezultatai paprastai būna 2-3 dienų bėgyje.

Kaip gydoma urtikarija?

Urtikarija dažniausiai praeina savaime be gydymo poreikio. Vis dėlto yra pageidaujama, kad gydytojas atliktų visapusišką diagnostiką, norint patikrinti simptomus ir gauti vaistų, kurie padeda sumažinti niežulį ir greičiau numalšinti dilgėlinę. Gydytojas apsvarstys gydymo galimybes:

• Antihistamininiai vaistai padeda sušvelninti niežėjimo, patinimo ir kitus alergijos simptomus.
• Imunoterapija su alergenais: sergantiems lėtine urtikarija, gydytojas gali apsvarstyti alergenų desensibilizaciją, kad sumažintų pernelyg didelę IgE antikūnų sekreciją, sušvelnėtų simptomai, sumažėtų urtikarija ir sumažėtų niežėjimas.
• Imunitetą slopinantys vaistai: jei simptomai nepagerėja arba lėtinė urtikarija nereaguoja į antihistamininius vaistus, gydytojas gali paskirti imunitetą slopinantį vaistą, kad padėtų greičiau išgydyti bėrimą.
• Priešuždegiminiai vaistai: esant sunkiai urtikarijai ar angioneurozinei edemai, gydytojas gali paskirti kortikosteroidus – geriamus vaistus, skirtus patinimui, uždegimui ir niežuliui mažinti.
• Biologiniai vaistai padeda sumažinti nereguliarų IgE antikūnų sekreciją, tačiau neslopina imuninės sistemos. Gydytojai biologinius vaistus skiria tik sergantiems lėtine urtikarija.
• Paveldimos angioneurozinės edemos vaistai: gydant paveldimų angioneurozinių edemos patinimą po oda, viršutinių kvėpavimo takų epiteliu ir virškinimo traktu, gydytojas paskiria specifinius vaistus, skirtus simptominio palengvinimo, nes antihistamininiai, adrenalinas ir steroidai mažai padeda palengvinti paveldimos angioedemos patinimų.

Kokia yra pirmoji pagalba urtikarijai namuose?

Lengvą urtikariją galima sušvelninti namuose šiais būdais:

• Vartoti ne receptinius antihistamininius vaistus, pavyzdžiui, neslopinančius antihistamininius.
• Naudoti vietinius tepalus, pavyzdžiui, vietinius steroidus
• Praustis po šaltu dušu arba dėti šaltus kompresus, kad sumažintumėte niežėjimą.

Kokios yra urtikarijos komplikacijos?

Urtikarijos komplikacijos gali apimti šiuos simptomus:

• Angioedema yra rimtas poodinio audinio patinimas, kuris gali sukelti veido, gerklės patinimą ir viršutinių kvėpavimo takų obstrukciją, galinčią būti gyvybei pavojinga.
• Anafilaksija yra rimta alerginė reakcija, sukelta tam tikrų alergenų, pavyzdžiui, vaistų, maisto produktų ir gyvūnų įgėlimų, kontaktas su jautriais individais, sukelianti dusulį, krūtinės spaudimą, hipotenziją ir greitą širdies plakimą, reikalaujanti skubaus adrenalino (EpiPen) administravimo.

Kaip galima išvengti urtikarijos?

Reikia stebėti ir vengti kontakto su žinomais alergenų šaltiniais, tokiais kaip maistas, vaistai, žiedadulkės, karštis, stresas ar alergiškos medžiagos.

• Dėvėti laisvai stovinčius drabužius, vengti įtemptų drabužių ir švelniai trinčių audinių, kurie gali trintis prie odos, ir vengti vilnonių drabužių
• Vengti buvimo karštoje ar šaltoje temperatūroje; vengti saulės; ir naudoti apsaugos priemones nuo saulės, būnant tiesioginiuose saulės spinduliuose.
• Nekrapštyti niežtinčių išbėrimų, kad išvengtumėte dermatito ir bėrimų plitimo sukėlimo.
• Turėti odos dūrimo testą ar kraujo alergijų testą
• Pakankamai miegoti; vengti streso ir nerimo.

Kokie yra naktinės urtikarijos simptomai?

Naktinė urtikarija atsiranda dėl alergenų poveikio netoli miego laiko, pavyzdžiui, tam tikrų miego tablečių, alergenų drabužiuose ir patalynėje arba temperatūros pokyčių kambaryje. Be to, yra įrodymų, kad mastai reaguoja į paros ritmą; dėl to mastai išskiria daugiau histaminų, kurie nakties metu padidina uždegimą, sukeldami patinimą ir niežėjimą.

Kiek laiko trunka urtikarija?

Ūminė urtikarija dažniausiai praeina savaime per 2-3 dienas iki 2-3 savaičių. Tačiau lėtinė urtikarija, trunkanti daugiau nei 6 mėnesius, gali užtrukti ilgiau nei metus pasišalinti.

Urtikarija, alerginė reakcija, kuri gali būti gydoma priežastimi

Urtikarija yra niežtančios odos iškilimai, veikiantys kasdieninį gyvenimą. Nors antihistamininiai vaistai gali kontroliuoti ūminę urtikariją, pagrindinės priežasties nustatymas sukelia visišką išgydymą. Negydyta urtikarija gali tapti lėtine urtikarija, ilgai trunkančia pasekmes žmogaus gyvenimui. Asmenys, patiriantys stiprias ūminės alerginės reakcijas, tokias kaip krūtinės spaudimas, švokštimas, dusulys, turėtų kuo greičiau būti nuvežti į ligoninę, kad išvengtų šoko, sąmonės netekimo ir mirties. Todėl asmenims, turintiems bet kokio tipo urtikariją, reikėtų atlikti išsamią fizinę apžiūrą, kad būtų galima nustatyti alergenus ir dirgiklius bei gauti desensibilizacijos terapiją, kad būtų išvengta ateities urtikarijos pasikartojimų.