ELISA (fermentinis imunosorbentinis tyrimas) – tai laboratorinis kraujo tyrimas, padedantis nustatyti ir įvertinti antikūnų kiekį. Antikūnai yra baltymai, kuriuos imuninė sistema gamina reaguodama į svetimas medžiagas (antigenus), pavyzdžiui, virusus, bakterijas ar kitus organizmui neįprastus baltymus. Pagal dabartines medicinos žinias, ELISA dažnai naudojamas tuomet, kai reikia patikrinti, ar organizmas yra turėjęs kontaktą su konkrečiu sukėlėju arba ar yra susiformavęs imuninis atsakas.
Kada gali būti skiriamas ELISA tyrimas
Medicinos praktikoje ELISA dažnai pasirenkamas kaip pirminis „patikros“ (screening) tyrimas prieš atliekant specifiškesnius ar jautresnius testus. Jis gali būti skiriamas, kai žmogus turi simptomų, būdingų tam tikroms infekcijoms ar būklėms, arba kai gydytojui svarbu vieną iš jų atmesti.
ELISA gali būti taikomas vertinant galimą ryšį su šiomis būklėmis ar infekcijomis:
- ŽIV infekcija (susijusi su AIDS)
- Laimo liga
- Piktybinė mažakraujystė (perniciozinė anemija)
- Uolinių kalnų dėmėtoji karštligė
- Rotavirusinė infekcija
- Plokščialąstelinė karcinoma
- Sifilis
- Toksoplazmozė
- Varicella-zoster viruso infekcija (vėjaraupiai ir juostinė pūslelinė)
- Zikos viruso infekcija
Kaip atliekamas ELISA tyrimas
ELISA tyrimui reikalingas nedidelis veninio kraujo mėginys. Prieš procedūrą sveikatos priežiūros specialistas paprastai paaiškina, kodėl tyrimas skiriamas, ir gali paprašyti pasirašyti sutikimo formą.
Kraujo paėmimas dažniausiai vyksta taip:
- Ant rankos oda nuvaloma antiseptiku.
- Ant žasto uždedamas raištis, kad vena geriau prisipildytų kraujo.
- Į veną įvedama adata ir paimamas nedidelis kraujo kiekis.
- Adata ištraukiama, dūrio vieta uždengiama tvarsčiu, paprašoma kelias minutes paspausti dūrio vietą.
Pati procedūra paprastai būna trumpa ir sukelia tik nedidelį diskomfortą, nors po jos ranką kurį laiką gali mausti ar pulsuoja.
Kas vyksta laboratorijoje
Kraujo mėginys išsiunčiamas į laboratoriją. Ten jis tiriamas naudojant konkrečiai būklei būdingą antigeną. Jei kraujyje yra atitinkamų antikūnų, jie prisijungia prie antigeno. Toliau taikoma fermentinė reakcija, kuria laboratorijos specialistas vertina, ar antikūnų yra, ir apytiksliai kokio jų kiekio. Vienas iš būdų tai įvertinti – reakcijos metu atsirandantis spalvos pokytis.
Kaip pasiruošti tyrimui
Dažniausiai specialaus pasiruošimo nereikia, nes tai įprastas kraujo paėmimas. Vis dėlto verta iš anksto pasakyti sveikatos priežiūros specialistui, jei:
- jaučiate stiprią baimę adatų,
- esate linkę jausti silpnumą ar alpti pamatę kraują ar atliekant dūrį,
- anksčiau yra buvę sunkumų paimant kraują.
Galimos procedūros rizikos
Kraujo paėmimas iš venos paprastai yra saugi procedūra. Kaip ir bet kuris dūris, jis gali būti susijęs su nedidelėmis, dažniausiai trumpalaikėmis reakcijomis.
Medicinos praktikoje dažniau pasitaikantys nepatogumai:
- mėlynė dūrio vietoje,
- nedidelis kraujavimas,
- silpnumas ar alpimo pojūtis,
- reta dūrio vietos infekcija.
Jei žinote, kad lengvai atsiranda mėlynės, kraujavimas sunkiau sustoja arba turite kraujo krešėjimo sutrikimų, apie tai būtina informuoti gydytoją dar prieš tyrimą.
Ką reiškia ELISA atsakymai
Tyrimo rezultatų pateikimas gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos metodikos ir nuo to, kokiai būklei ištirti buvo atliktas ELISA. Rezultatų prasmę turėtų paaiškinti gydytojas, įvertinęs ir simptomus, ir kitus tyrimus.
Svarbu žinoti, kad vien ELISA atsakymas ne visada reiškia galutinę diagnozę. Moksliniai duomenys rodo, kad kartais pasitaiko:
- klaidingai teigiamas atsakymas – rezultatas rodo būklę, nors jos iš tiesų nėra;
- klaidingai neigiamas atsakymas – rezultatas nerodo būklės, nors ji yra.
Dėl šios priežasties gydytojas gali rekomenduoti pakartoti tyrimą po tam tikro laiko arba paskirti jautresnius, patvirtinamuosius tyrimus, kad rezultatai būtų patikslinti.
Ką dar verta žinoti
Nors pats ELISA atlikimas paprastai paprastas, laukimas gali kelti įtampą, ypač kai tiriama dėl infekcijų, sukeliančių daug nerimo. Klinikinė patirtis rodo, kad aiškus pokalbis su gydytoju dažnai padeda geriau suprasti, ką reiškia tyrimas, kokie gali būti tolesni žingsniai ir kada tikėtis atsakymo.
Jei tyrimas atliekamas dėl galimos infekcinės ligos, diagnozės patikslinimas yra svarbus žingsnis, kad būtų galima laiku pradėti gydymą ar stebėseną ir sumažinti infekcijos perdavimo kitiems riziką.
