Ar jums trūksta seksualinio potraukio, o tai jus vargina? Tai gali būti HSDD simptomas. HSDD reiškia hipoaktyvų seksualinio potraukio sutrikimą, kuris yra seksualinė disfunkcija, kuriai būdingas nuolatinis ar pasikartojantis seksualinio potraukio ar susidomėjimo seksualine veikla stoka. Seksualinio potraukio trūkumas laikomas HSDD tik tuo atveju, jei jis sukelia nerimą asmeniui ir nėra lengvai keičiamų veiksnių, galinčių išspręsti problemą. Ši seksualinė disfunkcija gali labai nuliūdinti ją patiriantį asmenį ir sukelti įtampą jų seksualiniuose santykiuose (-iuose). Tai taip pat gali neigiamai paveikti bendrą jų savijautą. Nors HSDD gali pasireikšti tiek vyrams, tiek moterims, apie tai dažniau praneša moterys. HSDD gali turėti įvairių biopsichosocialinių veiksnių, įskaitant fizinius, psichologinius ir santykių veiksnius. Kai kurie galimi veiksniai yra hormonų disbalansas, tam tikri vaistai, sveikatos būklė (pvz., skydliaukės sutrikimai), psichologinės problemos (pvz., depresija, nerimas ar praeities traumos) ir gyvenimo būdo veiksniai. HSDD diagnozė svarstoma, kai žmonės turi mažą seksualinį potraukį, sukeliantį distresą, nesusijusį su jokiais specifiniais, keičiamais veiksniais, pvz., santykių faktoriais ar menopauzės urogenitaliniu sindromu, arba jų nesukeltą – tuos kitus veiksnius reikia gydyti. Jei jaučiate seksualinio potraukio trūkumą, kuris jus vargina, štai keli žingsniai, kurių galite imtis:
Kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą: Jei įtariate, kad turite HSDD, svarbu pasikalbėti su savo sveikatos priežiūros specialistu. Šis specialistas gali atlikti išsamų įvertinimą, galbūt įskaitant kraujo tyrimus, kad nustatytų galimas pagrindines priežastis ir rekomenduotų tinkamas gydymo galimybes.
Psichoterapija: Konsultavimas ar terapija gali būti naudingi sprendžiant psichologinius veiksnius, galinčius prisidėti prie HSDD. Kognityvinė-elgesio terapija (CBT) arba sekso terapija gali padėti asmenims nustatyti pagrindines emocines ar psichologines kliūtis ir jas įveikti.
Vaistai: sveikatos priežiūros specialistas gali skirti vaistų nuo HSDD. Moterys po menopauzės gali atsisakyti testosterono. Kai kuriais atvejais gali būti skiriami vaistai, tokie kaip flibanserinas ar bremelanotidas, siekiant sumažinti seksualinį potraukį, tačiau jų vartojimą reikia nuodugniai aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Gyvenimo būdo pokyčiai: Sveikos gyvensenos pasirinkimas gali turėti teigiamos įtakos seksualiniam potraukiui. Reguliarus mankšta, streso valdymas, subalansuota mityba ir tinkamas miegas gali prisidėti prie bendros gerovės, įskaitant seksualinę sveikatą.
Bendravimas su savo partneriu: Jei HSDD turi įtakos jūsų santykiams, atviras ir sąžiningas bendravimas su partneriu yra labai svarbus. Porų terapija arba santykių konsultavimas gali padėti išspręsti bet kokias santykių problemas, kurios gali prisidėti prie sutrikimo arba jį pabloginti.
Svarbu atsiminti, kad nėra vieno visiems tinkamo požiūrio į HSDD gydymą. Tinkama gydymo strategija priklausys nuo konkrečių asmens aplinkybių, pagrindinių priežasčių ir asmeninių pageidavimų. Susitarkite su savo sveikatos priežiūros specialistu arba seksualinės medicinos specialistu, kad aptartumėte geriausią veiksmų būdą, jei kovojate su HSDD simptomais. Norėdami gauti daugiau informacijos šia tema, skaitykite šiuos leidinius iš ISSM žurnalų: Seksualinės medicinos žurnalas, Seksualinės medicinos apžvalgos, ir Atvira prieiga prie seksualinės medicinos: Tarptautinė moterų seksualinės sveikatos tyrimo draugija, sisteminio testosterono vartojimo gydant moterų hipoaktyvius seksualinius potraukius, klinikinės praktikos gairės Hipoaktyvaus seksualinio troškimo sutrikimo (HSDD) gydymas ir moterų seksualinės sveikatos siekimas tarp šlovingos retoriko
Visuomenės sveikatos specialistė ir seksualinės sveikatos švietėja, besispecializuojanti reprodukcinės sveikatos ir intymių santykių srityje. Ji rašo straipsnius, skirtus padėti žmonėms suprasti ir puoselėti savo seksualinę gerovę, atsakant į svarbiausius klausimus apie kūną, emocijas ir santykius.
Greta baigė visuomenės sveikatos studijas Vilniaus universitete, o savo magistro laipsnį įgijo Londono higienos ir tropinės medicinos mokykloje (LSHTM), kur specializavosi seksualinės ir reprodukcinės sveikatos programų kūrime. Studijų metu ji dirbo su įvairiais projektais, kurių tikslas – skatinti atvirą diskusiją apie seksualinę sveikatą bei švietimą.
Greta tiki, kad seksualinė sveikata yra svarbi visapusiškos gerovės dalis, todėl savo straipsniuose ji pateikia praktišką ir moksliškai pagrįstą informaciją. Ji rašo apie įvairias temas: nuo kontracepcijos ir lytiniu keliu plintančių ligų profilaktikos iki emocinės intymumo svarbos ir sveikų santykių ugdymo.
Be straipsnių rašymo, Greta veda seminarus ir mokymus apie seksualinę sveikatą bei aktyviai dalyvauja diskusijose, siekdama sumažinti visuomenėje vyraujančius tabu. Kai ji nekuria edukacinio turinio, Greta mėgsta tyrinėti pasaulį, užsiimti joga ir tobulinti savo žinias apie žmogaus psichologiją bei gerovę.