Kulkšnies sąnario keitimas, dar vadinamas kulkšnies endoprotezavimu, dažnai siūlomas žmonėms, kenčiantiems nuo stipraus sąnario nusidėvėjimo ar patirtos sunkios traumos. Ši procedūra padeda malšinti lėtinį skausmą ir kartu išlaikyti natūralų sąnario lankstumą. Daugeliui pacientų toks gydymo būdas yra pranašesnis už kulkšnies sąnario sukaulėjimą.
Kada kulkšnies keitimas netinka?
Ne visi pacientai gali būti tinkami kandidatai kulkšnies endoprotezavimui, todėl gydytojas prieš siūlydamas šią operaciją įvertina keletą svarbių veiksnių. Keletas situacijų, kai ši operacija gali būti netinkama:
- jaunesnis amžius
- struktūriniai pakitimai ar deformacijos kulkšnyje
- judrumo trūkumas ar sustingusi kulkšnis
- nevaldomas cukrinis diabetas
- nutukimas (kai kurių tyrimų duomenimis tai gali apsunkinti gijimą ir pabloginti operacijos rezultatus)
Taip pat gydytojas atsižvelgs į kiekvieno žmogaus sveikatos istoriją bei kitus individualius sveikatos aspektus, prieš nuspręsdamas dėl endoprotezavimo tinkamumo.
Kokios būklės trukdo atlikti kulkšnies keitimą?
Kai kurios medicininės būklės yra tiesioginės kontraindikacijos šiai operacijai, todėl tokiu atveju ši gydymo galimybė dažniausiai nėra siūloma:
- kraujotakos sutrikimai ar nervų ligos
- aktyvi ar anksčiau buvusi infekcija kulkšnies srityje
- kaulų nykimas aplink kulkšnies sąnarį
- silpna kojų raumenų funkcija
- kraujagyslių ligos, pavyzdžiui, periferinė kraujotakos liga
- periferinė neuropatija
- silpni ar nestabilūs raiščiai
- sutrikusi kraujotaka į šokikaulį (vieną iš kulkšnies kaulų)
Jei gydytojas mano, kad kulkšnies keitimas nėra saugus ar tinkamas, jis aptars kitas galimas gydymo alternatyvas ir padės pasirinkti geriausią sprendimą.
Ką rinktis, jei kulkšnies keitimas netinka?
Dar visai neseniai pagrindinis gydymo būdas, kai progresuoja kulkšnies artrozė ar įvyksta rimta trauma, būdavo kulkšnies sąnario sukaulėjimas (artrodezė). Šioje operacijoje kulkšnies kaulai (blauzdikaulis ir šokikaulis) yra sujungiami taip, kad jų judėjimas visiškai sustotų. Tai efektyviai nuslopina skausmą, tačiau prarandamas sąnario lankstumas, todėl keičiasi eisenos dinamika.
Kai kuriais atvejais kulkšnies sukaulėjimas gali būti laikomas tinkamesniu už endoprotezavimą, ypač tiems, kurių gyvenimo būdas labai aktyvus, kurie yra jaunesnio amžiaus arba susiduria su didesne infekcijos rizika ar šokikaulio griūtimi.
Jei nei viena iš šių chirurginių intervencijų netinka, gydytojas gali pasiūlyti konservatyvius sprendimus, tokius kaip kulkšnies–pėdos įtvarai (AFO). Tokie įtvarai padeda stabilizuoti sąnarį ir sumažinti simptomus, o pasirinkti tinkamiausią įtvaro tipą geriausia – pasitarus su gydytoju.
