Presinkopė: priežastys ir simptomai

Presynkopė – tai būsena, kai žmogus jaučia, jog tuoj nualps, tačiau sąmonės nepraranda. Šis pojūtis gana dažnas ir neretai vadinamas “beveik apalpimu”. Nors dažniausiai presynkopė nesukelia didelių problemų, tam tikrais atvejais ji gali būti pavojinga – ypač jei po šio įvykio seka nualpimas ar nukritus susižeidžiama, arba jei presynkopės priežastis susijusi su rimtesnėmis sveikatos bėdomis, pavyzdžiui, širdies ligomis.

Presynkopės simptomai

Skirtingi žmonės presynkopę gali jausti skirtingai. Dažniausiai pasireiškiantys požymiai:

Galvos svaigimas arba lengvumo pojūtis galvoje.
Bendras silpnumas.
Padidėjęs prakaitavimas.
Pykinimas ar nemalonumas skrandyje.
Širdies plakimo permušimai.
Pilvo skausmas.
Laikinas regos sutrikimas – tarsi matytumėte juodas dėmes ar vaizdas liejasi.

Presynkopės priežastys

Pagrindinė šios būklės priežastis – sumažėjęs kraujo srautas į smegenis. Jei smegenys kraujo negauna 6–8 sekundes, žmogus nualpsta. Tačiau presynkopės metu sąmonė neaptemsta visiškai.

Skausmas, stiprus stresas, nerimas ar baimė dažnai išprovokuoja presynkopę. Kitos galimos priežastys:

Susiję įrašai

Ortostatinė hipotenzija – staigus kraujospūdžio kritimas atsistojant (dažnai dėl skysčių trūkumo).
Vazovagalinė sinkopė.
Tam tikri vaistai, pavyzdžiui, skirti aukštam kraujospūdžiui ar širdies ligoms.
Plaučių embolija ar plaučių hipertenzija.
Kraujo užkrėtimas (sepsis).
Aortos sluoksniavimasis.
Vožtuvo ir kitos širdies ligos.
Širdies raumens sustorėjimas, deguonies trūkumas, infarktas.
Miego arterijų liga.
Širdies tamponoada (skysčio sankaupa širdyje).
Širdies ritmo sutrikimai.
Sumažėjęs kraujo kiekis dėl, pavyzdžiui, virškinamojo trakto kraujavimo.
Posturalinis ortostatinis tachikardijos sindromas (POTS).

Rizikos veiksniai

Tam tikri faktoriai didina presynkopės tikimybę:

Aukštas kraujospūdis.
Cukrinis diabetas.
Rūkymas ar kitų tabako gaminių vartojimas.
Ankstesni presynkopės epizodai.
Moteriška lytis.

Diagnozavimas ir tyrimai

Kaip nustatoma presynkopė?

Gydytojas išsamiai klausinės apie Jūsų sveikatos istoriją ir vartojamus vaistus, atliks fizinę apžiūrą. Dažnai teiraujamasi apie konkrečias situacijas, kai atsiranda simptomai, ar anksčiau yra pasitaikę nualpimų, ar šeimoje būta širdies bėdų.

Kokie atliekami tyrimai?

Diagnozuojant presynkopę, gali būti skiriami šie tyrimai:

Elektrokardiograma (EKG).
Širdies ritmo stebėjimas specialiu prietaisu (pvz., Holterio monitoriumi ar kitomis sistemomis).
Kraujotakos tyrimai bėgimo takeliu (krūvio testas).
Kraujo tyrimai, ypač gliukozės kiekis kraujyje.
Stalelio (tilt table) tyrimas.
Galvos kompiuterinė tomografija (KT).
Širdies echoskopija.

Gydymo galimybės

Kaip gydoma presynkopė, labai priklauso nuo nustatytos priežasties. Dažniausiai rekomenduojama:

Atsigulti ar atsisėsti, kai pajuntate artėjančią presynkopę.
Įtempti rankų, kojų ar pilvo raumenis (pavyzdžiui, sukryžiuoti kojas, suspausti kumščius).
Jei reikia, į veną lašinami skysčiai, kartais – su natriu.
Skiriami vaistai, priklausomai nuo nustatytos diagnozės (pavyzdžiui, antibiotikai ar kraujo skystintojai).
Gydomos pagrindinės ligos, kartais atliekamos širdies procedūros (širdies vožtuvo taisymas, kraujo krešulio šalinimas).
Sunkesniais atvejais – širdies stimuliatorius arba širdies aritmiją naikinančios procedūros.

Kaip sumažinti presynkopės riziką?

Supratus priežastį, galima išvengti arba reikšmingai sumažinti presynkopės pasikartojimo riziką. Tam padės šios priemonės:

Prieš duodant kraujo ar skiepijantis, išgerkite daugiau skysčių ir sėdėkite procedūros metu.
Stenkitės vengti stiprių išgyvenimų, pavyzdžiui, žiūrėdami siaubo filmus.
Kelkites iš lėto, ypač po ilgo sėdėjimo ar gulėjimo.
Valgykite nedidelėmis porcijomis.
Laiku gydykitės ligas, kurios gali sukelti presynkopę.

Gyvenimas su presynkope

Pajutus, kad gresia presynkopės epizodas, svarbu nedelsti – iškart prisėskite arba atsigulkite, stipriai suspauskite kumščius ar sukryžiuokite kojas. Jei žinote, jog presynkopė dažniau pasitaiko karštose, tvankiose ar pilnose patalpose, geriau pasirinkti vietą prie lango, turėti nedidelį ventiliatorių ar reguliariai išeiti į gryną orą.

Prognozė ir komplikacijos

Kokios pasekmės laukia patyrus presynkopę, priklauso nuo pagrindinės priežasties. Jei išsiaiškinama, kad priežastis nesusijusi su dideliu pavojumi, dažnai užtenka profilaktikos priemonių ir periodinės priežiūros pas savo šeimos gydytoją. Esant sunkesnėms būklėms, tenka lankytis pas gydytoją kardiologą ar kitą specialistą.

Tam tikri susirgimai ar simptomai didina komplikacijų grėsmę po presynkopės. Į juos įeina:

Širdies nepakankamumas.
Dusulys.
Sistolinis (pirmasis) kraujospūdis mažesnis nei 90 mmHg.
Nenormalus EKG rezultatas.
Hematokrito rodiklis mažesnis nei 30% (tai rodo mažą eritrocitų kiekį kraujyje, vadinamą anemija).

Ką svarbu aptarti su gydytoju?

Po presynkopės reikėtų ne tik sekti savo savijautą, bet ir pasikonsultuoti su gydytoju – jis gali nustatyti tikslią priežastį arba jus nusiųsti pas siauresnį specialistą. Svarstykite užduoti tokius klausimus: