Stuporas – tai sunki sąmonės būsena, kai žmogus nereaguoja į kasdienę kalbą ar aplinkos dirgiklius, o šiek tiek reaguoja tik į intensyvesnį fizinį dirgiklį, pavyzdžiui, stiprų spaudimą ar skausmo sužadinimą krūtinės srityje. Ši būsena kartais vadinama ir obstrukcija.
Kokie pasireiškia stuporo simptomai
Asmenys, patekę į stuporą, paprastai išlieka beveik visiškai neatsiliepiantys į balsą, tačiau stipresnis dirgiklis – pavyzdžiui, garsus triukšmas, spaudimas į nagus ar krūtinės rubinimas – kartais gali išprovokuoti reakciją. Šią būseną nesunku supainioti su koma, tačiau stupore žmogų dažnai galima laikinai pažadinti, o komoje to padaryti nepavyksta.
- Kvėpavimas tampa labai lėtas arba, priešingai, padažnėjęs;
- Raumenų tonusas gali būti pakitęs, kūno padėtis – nenormali;
- Vyzdžiai – platesni ar siauresni nei įprasta;
- Neįprastai reaguojantys į šviesą arba visiškai nereaguojantys vyzdžiai.
Be šių, pasireiškia ir kitos, pagrindinę ligą ar pažeidimą atspindinčios reakcijos.
Kodėl ištinka stuporas
Yra daugybė rimtų priežasčių, kurios gali išprovokuoti šią būklę. Dažniausiai pasitaikantys atvejai – apsinuodijimas alkoholiniais gėrimais ar narkotinėmis medžiagomis, sunki infekcija, galvos trauma, smegenų auglys ar aneurizma. Taip pat stuporas gali pasireikšti dėl:
- Anglies monoksido apsinuodijimo;
- Širdies sustojimo;
- Metabolinių sutrikimų (pvz., stipraus cukraus ar natrio kiekio pokyčių kraujyje);
- Kepenų ar inkstų nepakankamumo;
- Meningito ar encefalito;
- Insulto arba sunkių kraujotakos sutrikimų;
- Traukulių, sepsio, didelio uždegimo;
- Per didelės kūno temperatūros arba atšalimo;
- Oro trūkumo, deguonies stygiaus organizme.
Kada būtina skubiai kreiptis į medikus
Pastebėjus stuporo požymių, delsimas labai pavojingas – ši būsena laikoma neatidėliotina medicinine situacija. Kuo greičiau asmuo bus ištirtas ir suteikta pagalba, tuo daugiau galimybių nustatyti priežastį ir užkirsti kelią rimtoms pasekmėms.
Kaip diagnozuojamas stuporas
Žmogus, kuriam pasireiškė stuporas, dažnai negali papasakoti apie savo sveikatos būklę ar simptomus. Tokiu atveju svarbi tampa aplinkinių, šeimos narių ar liudininkų informacija. Gydytojas pirmiausia įvertina gyvybinius rodiklius:
- Bendras pulsas ir širdies darbas;
- Kvėpavimo dažnis ir būklė;
- Kraujospūdis;
- Kūno temperatūra;
- Deguonies kiekis kraujyje.
Medikas taip pat apžiūri kūną, ieško galvos žaizdų, kitų sužalojimų, stebi, ar nėra kraujavimo požymių, įvertina kūno laikyseną. Tam tikros kūno padėtys gali rodyti insultą ar kitus nervų sistemos pažeidimus.
Paprastai papildomai atliekamas neurologinis – smegenų funkcijų – vertinimas. Gydytojas tiria vyzdžių reakcijas į šviesą, refleksus, taiko įvairius dirgiklius (garsą, spaudimą). Neretas atvejis – daryti laboratorinius kraujo tyrimus, kurie padeda nustatyti cukraus koncentraciją, kraujo sudėtį, krešėjimą ir elektrolitų pusiausvyrą, matuojama ir kraujo pH, tiriama, ar nėra rūgščių-šarmų balanso sutrikimų.
Diagnozei tikslinti dažnai atliekami ir įvairūs vaizdo tyrimai (pvz., galvos kompiuterinė tomografija), kurie padeda aptikti traumos ar kraujavimo židinius smegenyse.
Kaip gydomas stuporas
Stuporo gydymas visų pirma priklauso nuo to, kas sukėlė šią būklę. Kadangi priežastys gali būti tiek infekcijos ir apsinuodijimai, tiek širdies ar smegenų pažeidimai, kiekviena situacija reikalauja greitai pritaikyto, tikslingo gydymo. Kuo anksčiau nustatoma pagrindinė priežastis ir imtasi priemonių, tuo didesnė tikimybė, kad sveikatos būklė pagerės ir bus išvengta sunkių komplikacijų.
