Probiotikai yra preparatai, sudaryti iš tam tikrų rūšių mikroorganizmų – dažniausiai bakterijų (pvz., lactobacillus, bifidobacterium) ir mielių (pvz., saccharomyces boulardii). Tokios bakterijos ir mielės natūraliai randamos mūsų virškinamajame trakte, taip pat moters makštyje. Įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, gydymas antibiotikais ar kelionės, gali paveikti šią natūralią mikroflorą, todėl sutrinka jos balansas.
Kam naudojami probiotikai
Probiotikai dažnai vartojami siekiant atkurti ir palaikyti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą. Jie gali būti naudingi, jei kamuoja tokios problemos kaip viduriavimas, dirgliosios žarnos sindromas, laktazės trūkumas (laktazės netoleravimas), pasikartojančios makšties grybelinės infekcijos, šlapimo takų infekcijos, net tam tikri odos pažeidimai (pvz., atopinis dermatitas). Yra duomenų, kad šios natūralios bakterijos gali padėti virškinimui ir stiprinti organizmo atsparumą infekcijoms.
Probiotikų galima rasti tiek maisto produktuose (dažniausiai jogurtuose, rūgštaus pieno produktuose, sultyse, sojos produktuose), tiek maisto papilduose – kapsulėmis, tabletėmis, milteliais.
Įvairių gamintojų probiotikų sudėtis ir savybės gali skirtis, todėl svarbu atidžiai perskaityti produkto etiketę ir pasirinkti labiausiai tinkamą variantą. Kartais papildai gali turėti priemaišų ar papildomų ingredientų, tad patartina pasitarti su vaistininku ar gydytoju prieš pradedant vartojimą.
Svarbu žinoti, kad kai kurie maisto papildų gamintojai savo produkciją gamina be išsamaus saugumo ir kokybės vertinimo.
Kaip vartoti probiotikus
Vartojant probiotikus būtina laikytis gamintojo nurodymų, pažymėtų ant pakuotės – vienus reikia nuryti, kitus sukramtyti, dar kitus galima išsklaidyti maiste ar išgerti su skysčiais. Naudojant skystą formą, dozavimui patartina naudoti matavimo šaukštelį ar kitą specialų įrankį, nes įprastas arbatinis šaukštelis gali būti netikslus.
Jei probiotikas vartojamas kartu su antibiotikais, gyvos bakterijos gali būti mažiau veiksmingos. Tokiu atveju probiotikus rekomenduojama vartoti bent 2–3 valandas prieš arba po antibiotikų dozės.
Jeigu šį papildą geriate dėl su antibiotikais susijusio viduriavimo, nevartokite jo ilgiau kaip dvi dienas ir negerkite, jei kartu pakilo aukšta temperatūra – tokiu atveju reikėtų pasitarti su gydytoju.
Jei negalavimai užsitęsia ar stiprėja, būtina kreiptis į medikus.
Galimi šalutiniai poveikiai
Pradėjus vartoti probiotikus, gali padidėti pilvo pūtimas arba susidaryti daugiau dujų. Tai paprastai laikinas reiškinys, tačiau, jei nemalonumas išlieka ar stiprėja, tikslinga aptarti situaciją su gydytoju ar vaistininku.
- Retai gali pasireikšti sunkesni šalutiniai reiškiniai (užsitęsęs gerklės skausmas, užsitęsusi ar karščiuojanti infekcija, bendras silpnumas).
- Labai retais atvejais įmanomos alerginės reakcijos: bėrimas, niežėjimas, veido, liežuvio ar gerklės tinimas, stiprus galvos svaigimas, dusulys. Pastebėjus tokių požymių, reikėtų skubiai kreiptis medicininės pagalbos.
Šalutinių poveikių sąrašas nėra baigtinis – pastebėję bet kokius neįprastus pojūčius ar simptomus, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Prieš pradėdami vartoti probiotikus, pasikalbėkite su gydytoju arba vaistininku, jei esate jiems alergiški, turite polinkį į alergines reakcijas ar jautrumą pagalbinėms produkto medžiagoms.
- Kreipkitės į medikus, jei viduriavimas ar kiti virškinimo simptomai užsitęsia ilgiau nei dvi dienas, ypač jei atsiranda didelis karščiavimas.
- Pasitarkite su gydytoju, jei jūsų imuninė sistema yra nusilpusi, pavyzdžiui, po chemoterapijos ar sergant sunkiomis infekcinėmis ligomis.
- Jei dažnai pasikartoja makšties ar šlapimo takų infekcijos, prieš pradedami vartojimą, taip pat pasikalbėkite su gydytoju.
- Tam tikros formos (ypač skysti ar kramtomieji produktai) gali turėti cukraus ar saldiklių – jei sergate cukriniu diabetu ar fenilketonurija, pasitarkite su specialistu.
- Prieš planuojamą operaciją apie visus papildus ir vaistus informuokite savo gydytoją ar odontologą.
- Nėštumo metu probiotikų vartoti reikėtų tik esant aiškioms indikacijoms, prieš tai įvertinus naudą ir galimą riziką.
- Kol kas nėra žinoma, ar probiotikai patenka į motinos pieną – žindant pasitarkite su gydytoju.
Sąveika su kitais vaistais
Probiotikai gali sąveikauti su tam tikrais kitais vaistais – ypač antibiotikais ir priešgrybeliniais preparatais (pavyzdžiui, klotrimazolu, ketokonazolu, grizeofulvinu, nistatinu). Prieš pradėdami vartoti probiotikus kartu su šiais ar kitais vaistais, apie tai paklauskite gydytojo ar vaistininko.
Kad išvengtumėte nepageidaujamos sąveikos tarp vaistų ir papildų, visada informuokite sveikatos priežiūros specialistą apie visus vartojamus produktus, taip pat nekeiskite vaistų dozavimo be jo žinios.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
