Vitaminas D – svarbi žmogaus organizmui medžiaga, kurios trūkumas paveikia kaulų stiprumą, raumenų veiklą ir bendrai mūsų savijautą. Nors vitaminą D galima gauti įvairiais būdais, visgi daug žmonių visame pasaulyje kenčia nuo šio vitamino trūkumo. Detaliau pažvelkime, kodėl taip svarbu užtikrinti pakankamą vitamino D kiekį, kokie požymiai įspėja apie trūkumą, kaip jį diagnozuoti ir ką daryti, kad išvengtume problemų.
- 1.Vitamino d vaidmuo organizme
- 2.Kada ir kaip vystosi vitamino d trūkumas?
- 3.Kas didina vitamino d trūkumo riziką?
- 4.Kokie požymiai rodo vitamino d stoką?
- 5.Kaip nustatomas vitamino d trūkumas?
- 6.Vitamino d trūkumo gydymas
- 7.Kiek vitamino d reikia?
- 8.Kur randame vitamino d maiste?
- 9.Kas gali nutikti dėl ilgalaikio vitamino d trūkumo?
- 10.Kaip išvengti vitamino d trūkumo?
- 11.Ar galima gauti per daug vitamino d?
- 12.Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Vitamino d vaidmuo organizme
Vitaminas D atlieka itin svarbią funkciją – jis padeda palaikyti tinkamą kalcio ir fosforo pusiausvyrą organizme, užtikrina stiprius kaulus, dalyvauja nervų sistemos, raumenų ir imuninės sistemos veikloje. Tinkamas vitamino D kiekis leidžia organizmui pilnavertiškai įsisavinti iš maisto gaunamą kalcį, reikalingą kaulams ir dantims.
Kai ilgą laiką trūksta vitamino D, žarnynas nepajėgia absorbuoti reikiamo kiekio kalcio ir fosforo. Tai sukelia kalcio kiekio kraujyje sumažėjimą (hipokalcemiją), o organizmas pradeda kompensuoti šį trūkumą išskirdamas daugiau parathormono (antrinė hiperparatirozė), kuris skatina kalcio išsiskyrimą iš kaulų. Dėl to kaulai netenka mineralų, minkštėja ir tampa trapūs. Suaugusiems tai gali sukelti osteomaliaciją (minkštus kaulus) bei osteoporozę, o vaikams – rachitą, kai besivystantys kaulai deformuojasi ir įgauna lenktą formą.
Kada ir kaip vystosi vitamino d trūkumas?
Kiekvienas gali būti paveiktas vitamino D stokos – nuo kūdikių iki senjorų. Tam tikros grupės yra ypač jautrios: žmonės su tamsesne oda, tiems, kurie stengiasi nepridengti odos saulėje (dėl religinių ar kultūrinių priežasčių), vyresnio amžiaus asmenys bei tie, kurie retai išeina į lauką.
Nors vitamino D galima gauti iš saulės, kai ji šildo odą, ne visi gyvename tokiose vietovėse, kur saulė šviečia pakankamai. Be to, senstant ar turint daugiau pigmento (melanino) odoje, organizmo galimybės pagaminti vitaminą D mažėja. Trūkumą gali lemti ir nepakankamas vitamino D kiekis maiste, tam tikros sveikatos būklės ar vartojami vaistai.
Kas didina vitamino d trūkumo riziką?
- Amžius: vyresni nei 65 metų žmonės gamina mažiau vitamino D, taip pat rizika padidėja ir kūdikiams (ypač maitinamiems tik motinos pienu).
- Odos spalva: tamsesnė oda sunkiau gamina vitaminą D iš saulės.
- Ribotas buvimas lauke – vyresnio amžiaus žmonės, gyvenantys globos namuose ar sergantys lėtinėmis ligomis, paprastai būna mažiau veikiami saulės.
- Tam tikros ligos, trukdančios įsisavinti maisto medžiagas, tokios kaip celiakija, Krono liga, cistinė fibrozė.
- Nutukimas: riebaluose linkęs kauptis ir būti neaktyvus vitaminas D, dėl to jo mažėja kraujyje.
- Kepenų ir inkstų ligos – šie organai reikalingi, kad vitamino D pavidalas būtų aktyvus.
- Chirurginės procedūros, mažinančios skrandžio ar žarnyno tūrį, sumažina vitamino D pasisavinimą.
- Tam tikri vaistai (lazinkai, steroidai, dalis cholesterolio ar traukulių gydymo priemonių, kai kurie tuberkuliozės ar svorį mažinantys vaistai).
Kokie požymiai rodo vitamino d stoką?
- Raumenų silpnumas arba mėšlungis
- Skausmingi arba jautrūs kaulai
- Nuovargis
- Nuotaikos svyravimai, galimas prislėgtumas
Kartais vitamino D trūkumo nejaučiama visai, tačiau sunkesniais atvejais vaikams sukeliamas rachitas – tuomet kaulai gali deformuotis, atsiranda raumenų silpnumas, skauda ar deformuojasi sąnariai. Suaugusiesiems pasireiškia raumenų silpnumas, skausmai, kaulų trapumas. Ilgainiui didėja kaulų lūžių rizika.
Kaip nustatomas vitamino d trūkumas?
Dažniausiai vitamino D kiekis tiriamas atliekant kraujo tyrimą. Gydytojas skiria tyrimą, jei yra rizikos veiksnių ar simptomų, kurie kelia įtarimą dėl šio vitamino stygiaus. Pagrindinis rodiklis – 25-hidroksivitamino D (25(OH)D) koncentracija kraujyje.
Vitamino d trūkumo gydymas
Pagrindinis gydymo tikslas yra atkurti ir palaikyti tinkamą vitamino D kiekį organizme. Nors pravartu praturtinti mitybą vitamino D šaltiniais ir daugiau laiko praleisti saulėje, dažniausiai gydytojas rekomenduoja vitaminų papildų vartojimą.
- Vitaminas D2 (ergokalciferolis) išgaunamas iš augalinių šaltinių, ir skiriamas receptu.
- Vitaminas D3 (cholekalciferolis) gaminamas gyvūnų organizmuose ir gali būti įsigyjamas be recepto – ši forma geriau pasisavinama.
Svarbu vartoti tokią vitamino D dozę, kokią paskyrė gydytojas, ypač jei turite rizikos veiksnių arba jaučiate stokos simptomus.
Kiek vitamino d reikia?
- Kūdikiai iki 12 mėnesių – 10 mikrogramų (400 TV) per parą.
- Žmonės nuo 1 iki 70 metų – 15 mikrogramų (600 TV) per parą.
- Vyresni nei 71 metų – 20 mikrogramų (800 TV) per parą.
- Nėščiosios ir žindančios mamos – 15 mikrogramų (600 TV) per parą.
Kur randame vitamino d maiste?
- Riebioje žuvyje: lašiša, skumbrė, tunas, sardinės.
- Upėtakiuose.
- Kepenėlėse (ypač jautienos).
- Kiaušinio trynyje.
- Grybuose.
- Žuvų taukuose.
Dalis maisto produktų papildomai praturtinami vitaminu D: pienas, augaliniai pieno pakaitalai (sojų, migdolų, avižų), kai kurios pusryčių košės, apelsinų sultys, jogurtas. Vitaminas D įtraukiamas ir į daugelį multivitaminų.
Kas gali nutikti dėl ilgalaikio vitamino d trūkumo?
- Hipokalcemija – žemas kalcio kiekis kraujyje
- Hipofosfatemija – sumažėjęs fosforo kiekis
- Rachitas vaikams (kaulų minkštėjimas ir deformacijos)
- Osteomaliacija suaugusiesiems (kaulų minkštumas)
Laimei, visos šios būklės yra gydomos, tačiau svarbu pradėti gydymą kaip galima anksčiau, kad išvengtume ilgalaikių pasekmių. Negydant rachito, kaulai gali netaisyklingai augti, o sunkesniais atvejais kyla grėsmė sunkesnėms komplikacijoms.
Kaip išvengti vitamino d trūkumo?
- Stenkitės įtraukti į kasdienę mitybą produktų, kuriuose yra vitamino D.
- Gaukite saulės spindulių, bet saugokite odą nuo per ilgo tiesioginio švitinimo be apsaugos.
- Konsultuokitės su gydytoju dėl papildų vartojimo, jei patenkate į rizikos grupę ar jei natūralių šaltinių nepakanka.
Ar galima gauti per daug vitamino d?
Pernelyg didelis vitamino D kiekis dažniausiai pasitaiko vartojant per dideles papildų dozes – nuo saulės poveikio vitamino D perdozuoti neįmanoma. Perteklius gali sukelti hiperkalcemiją (padidėjusį kalcio kiekį kraujyje), kas pasireiškia pykinimu, sumažėjusiu apetitu, vidurių užkietėjimu, troškuliu, silpnumu, sąmonės sutrikimais. Todėl dozavimą visuomet derinkite su gydytoju ir venkite papildų, kuriuose vitamino D derinys su vitaminu A yra labai didelis – abu elementai gali būti pavojingi, jei gaunami pertekliais kiekiais.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jei kyla klausimų dėl vitamino D stygiaus arba priklausote rizikos grupei, pasitarkite su gydytoju dėl tyrimų ar savigydos papildų poreikio. Reguliariai tikrinkite vitamino D kiekį, jei gydytojas tai rekomenduoja, ypač turint sveikatos sutrikimų ar vartojant tam tikrus vaistus.
