Dentofobija – tai stipri baimė, susijusi su odontologinėmis procedūromis arba vizitais pas odontologą. Kai kurie žmonės išgyvena didelį nerimą net pagalvoję apie apsilankymą pas specialistą, o nuvykus į kliniką nerimas dar labiau sustiprėja.
Kas yra dentofobija?
Dentofobija (dar vadinama odontofobija) – tai specifinė fobijos forma, susijusi su nesveikai stipria baime, kuri kyla dėl konkrečios situacijos – lankymosi pas odontologą. Skirtingai nuo įprasto nerimo ar nemalonių jausmų dėl gydymo, dentofobija gali būti tokia stipri, kad žmogus visiškai vengia vizitų net esant stipriems skausmams ar kitoms rimtoms burnos sveikatos problemoms. Tai gali stipriai pabloginti dantų būklę ir įtakoti kasdienį bei profesinį gyvenimą.
Kaip dentofobija skiriasi nuo įprasto nerimo dėl gydymo?
Nors nemažai žmonių jaučia diskomfortą ar baimę artėjant vizitui pas odontologą, dentofobija – daug stipresnė. Jei dėl nerimo žmogus vis dėlto nueina į procedūrą, tai esant dentofobijai, pastangos jos išvengti tampa prioritetu net ir tuomet, kai reikalingas gydymas. Dėl to pažengia burnos ligos, o baimė ima daryti įtaką gyvenimo kokybei.
Kokios dažnos yra dentofobija ir su ja susijusi baimė?
Skirtingi tyrimai atskleidžia, kad dantų gydymo bijo apie trečdalis žmonių. Apie 12% žmonių ši baimė labai stipri, o sunkiausia forma, dentofobija, pasireiškia maždaug 3% suaugusiųjų, ypač išsivysčiusiose šalyse. Statistika rodo, kad moterims ši fobija pasireiškia dažniau nei vyrams.
Ko paprastai bijo žmonės, turintys dentofobiją?
- Anestezijos – dažnai baiminamasi ne pačios nuskausminamosios procedūros, o galimybės, kad vaistai nesuveiks arba sukels nemalonius pojūčius, pavyzdžiui, trumpalaikį lūpų tirpimą.
- Kraujo – kai kuriems žmonėms net minimalus kraujavimas sukelia paniką ar šleikštulį.
- Dusinimo ar paspringimo – kyla nerimas, kad burna bus nutirpdyta ir bus sunku kvėpuoti ar nuryti.
- Skausmo – jautrūs žmonės baiminasi net menkiausių skausmų procedūros metu arba po jos.
- Adatų – dalis pacientų negali pakęsti dūrių ar injekcijų jausmo.
- Triukšmo – odontologiniai instrumentai ir grąžtai sukelia nemalonius garsus, kurie kelia nerimą.
- Kvapų – specifinis gydymo ar klinikos kvapas taip pat gali sukelti baimę ar pykinimą.
- Paties odontologo – ypač jei patirti neigiami įspūdžiai ar traumos gydymo metu anksčiau.
Rizikos veiksniai dentofobijai
Didesnė rizika išsivystyti dentofobijai kyla tiems, kurie serga kitomis fobijomis ar įvairiais nerimo sutrikimais. Tokie žmonės dažniau patiria ir panikos priepuolius arba turi žalingų įpročių.
Kitos su dentofobija susijusios fobijos
- Baimė dėl skausmo (algofobija)
- Baimė vemti (emetofobija)
- Baimė būti paliestam (hafefobija)
- Baimė gydytojų (iatrofobija)
- Baimė adatų (trypanofobija)
Dentofobijos atsiradimo priežastys
- Paveldimumas – jei šeimoje yra žmonių su nerimo ar fobijos sutrikimais, rizika išauga, be to, įtakos gali turėti genetiniai veiksniai.
- Gėda – žmogus gali jaustis nemaloniai dėl artimo kontakto su specialistu arba dėl savo burnos būklės, kvapo.
- Baimė būti bejėgiu – ilgas gulėjimas atviru žandikauliu kartais asocijuojasi su bejėgiškumu ar kontrolės praradimu.
- Kitų žmonių patirtys – išgirdus apie kitų baimes sudygsta ir sava baimė.
- Neigiama patirtis praeityje – nemalonūs ar skausmingi susidūrimai su odontologais, procedūros be sutikimo, problemos po gydymo.
- Trauminė gyvenimo patirtis – patirtas patyčios, vaikystės prievarta ar smurtas taip pat gali palikti atitinkamus giliai įsišaknijusius baimės refleksus.
Dentofobijos provokatoriai
- Esant klinikoje
- Matant odontologinius instrumentus
- Užėmus vietą gydymo kėdėje
- Sutikus odontologą ar higienistą
- Pagalvojus apie būsimą vizitą
Dentofobijos simptomai
- Drebulys, šaltkrėtis
- Galvos svaigimas, silpnumas
- Gausus prakaitavimas
- Širdies permušimai
- Pykinimas
- Dusulys
- Drebėjimas
- Pilvo skausmai, virškinimo sutrikimai
Kai kurie žmonės dėl šios baimės gali imti verkti ar prieš vizitą negalėti užmigti.
Dentofobijos nustatymas
Dentofobija yra priskiriama specifinių fobijų grupei. Nustačius, kad baimė kyla mintimis apie gydytoją arba vizito metu, trukdo lankytis pas specialistą net esant dideliam poreikiui, nesumažėja mažiausiai šešis mėnesius – gali būti diagnozuojamas šis sutrikimas. Siekiant tikslumo dažnai rekomenduojama pasikalbėti su psichikos sveikatos specialistu, kuris įvertins simptomus bei jų poveikį kasdienybei.
Kaip elgtis, jei baimė kankina vaiką?
Vaikams sunku žodžiais apibūdinti savo baimę, todėl tėvams verta atkreipti dėmesį į jų elgesį, ypač jei baimė stipriai trukdo gyvenimui. Tokiais atvejais gydytojas gali nukreipti pas psichologą, kuris padės išsiaiškinti problemą ir sudaryti pagalbos planą.
Dentofobijos gydymas
Esmine pagalbos kryptimi tampa ekspozicinė terapija – specialistas palaipsniui supažindina žmogų su baimę keliančiomis situacijomis, pavyzdžiui, nuotraukomis ar vaizdo įrašais, apsilankymu gydymo įstaigoje be procedūrų, o galiausiai – ir nedidelėmis procedūromis. Terapijos metu išmokstama kvėpavimo, raumenų atpalaidavimo pratimų, kurie padeda įveikti nerimą.
Kitos pagalbos priemonės
- Akupunktūra – specifinių taškų stimuliacija plonomis adatėlėmis, siekiant sumažinti nerimą prieš vizitus.
- Kognityvinė elgesio terapija – šis metodas dažnai taikomas kartu su ekspozicija ir padeda keisti požiūrį bei reakciją į baimę keliančias situacijas.
- Dėmesio nukreipimas – klinikose pacientui gali būti siūloma klausytis muzikos ar žiūrėti filmus gydymo metu.
- Vizualizacijos ir atpalaidavimo pratimai – įsivaizduojant malonias vietas, aromatus ar garsus galima sumažinti įtampą.
- Hipnoterapija – padeda pakeisti požiūrį į stresą keliančias aplinkybes.
- Atsipalaidavimo metodai – gilus kvėpavimas, raumenų atpalaidavimas prieš vizitą ar jo metu.
- Raminančios priemonės – gydytojas gali skirti sedaciją, pvz., dujas, tabletes ar vaistus į veną, jei kitos priemonės neveikia.
Galimos komplikacijos
Dentofobija nėra tik laikinas diskomfortas – dėl nuolatinio vengimo blogėja burnos higiena ir bendra sveikata. Tai didina riziką susirgti širdies, plaučių ligomis, pablogėja cukrinio diabeto eiga, prarandami dantys, išsivysto infekcijos ar periodonto ligos.
Dentofobijos pasekmės bendrai savijautai
Dėl pablogėjusios burnos būklės atsiranda gėda, žmogus ima vengti draugų bei šeimos, sumažėja pasitikėjimas savimi, kenčia miegas, auga agresija ar stresas darbe bei mokykloje.
Kaip įveikti baimę odontologo kabinete?
- Prieš procedūrą susitarkite su gydytoju dėl pažintinio vizito – taip jautiesi ramiau, žinodamas, ko laukti.
- Atvirai pasakykite specialistui apie savo baimę – kartu galėsite pritaikyti jums tinkamus raminančius metodus.
- Atsiveskite palaikančią draugę ar artimą žmogų.
- Ieškokite gydytojo, kuris supratingas ir moka dirbti su nerimaujančiais pacientais (tokius dažnai vadina „be baimės” dirbančiais specialistais).
- Iš anksto susitarkite dėl signalo, kuris reikštų „stop“, jei procedūros metu norėsite pertraukos.
- Rinkitės ankstyvą laiką, kai klinikoje mažiau žmonių, mažiau triukšmo.
Kada reikėtų kreiptis į specialistą?
- Jei patiriate panikos priepuolius ar nuolatinį nerimą, kuris trukdo jums gyventi, miegoti ar dirbti.
Klausimai gydytojui ar psichikos sveikatos specialistui
- Kiek gali užtrukti terapija?
- Ar verta išbandyti ekspozicinę terapiją?
- Kokie ženklai rodo galimas komplikacijas?
- Kas lemia mano baimę?
- Koks gydymas tinkamiausias man?
Ar dentofobija tikrai egzistuoja?
Taip, dentofobija yra pripažinta sutrikimų klasifikacijoje ir laikoma realia, gydymo reikalaujančia fobija. Net jei baimė nėra įrašyta į oficialias sąrašus, jei ji trukdo kasdienybėje – tai rimta ir išsprendžiama problema. Svarbiausia – ieškoti pagalbos ir išbandyti įvairias įveikos strategijas.
Kaip rasti supratingą odontologą?
Geriausia teirautis patarimų pas artimuosius bei draugus ir iš anksto susitarti su specialistu dėl pažintinio susitikimo, kurio metu galėsite aptarti savo baimes. Kartais reikia išbandyti kelis vizitus pas skirtingus odontologus, kol rasite tą, kuriuo galėsite pasitikėti ir jausitės saugiai. Ilgainiui verta investuoti laiką į tai, kad gydymas keltų kuo mažiau streso.
