Limfopenija – tai būklė, kai kraujyje sumažėja limfocitų kiekis. Limfocitai yra vienas iš baltųjų kraujo kūnelių tipų, kurie sudaro apie 20–40% visų baltųjų kraujo kūnelių. Jie atlieka labai svarbų vaidmenį apsaugant organizmą nuo infekcijų – virusų, bakterijų, grybelių ar parazitų – ir naikina pakitusias, pavyzdžiui, vėžines, ląsteles.
Limfocitų rūšys ir jų funkcijos
Limfocitus galima suskirstyti į tris pagrindines grupes:
- T limfocitai (T ląstelės): Svarbūs reguliuojant imunitetą ir naikina infekuotas ar pakitusias ląsteles.
- B limfocitai (B ląstelės): Gamina antikūnus, kurie neutralizuoja į organizmą patekusius mikroorganizmus.
- Natūralios žudikės ląstelės (NK ląstelės): Naikina virusų užkrėstas ir kai kurias vėžines ląsteles.
Kai limfocitų kiekis mažas, organizmas tampa imlesnis infekcijoms ir kitoms ligoms. Ši būklė dar vadinama limfocitopenija ar limfocitine leukopenija. Leukopenija rodo sumažėjusį visų baltųjų kraujo kūnelių kiekį, o limfocitinė leukopenija – būtent limfocitų sumažėjimą.
Normalūs limfocitų rodikliai
Normalus limfocitų kiekis priklauso nuo amžiaus:
- Suaugusiųjų kraujyje norma – nuo 1 000 iki 4 800 limfocitų mikrolitre kraujo. Limfopenija nustatoma, jei jų mažiau nei 1 000 mikrolitre.
- Vaikų kraujyje dažniausiai būna nuo 3 000 iki 9 500 limfocitų mikrolitre kraujo. Vaikams iki 2 metų limfopenija laikoma, kai jų kiekis nukrenta žemiau 3 000 mikrolitre.
Limfopenijos simptomai
Pati limfopenija paprastai simptomų nesukelia. Dažniausiai pasireiškia pagrindinės ją sukeliančios ligos požymiai. Tarp galimų simptomų:
- Padidėjusi kūno temperatūra (karščiavimas);
- Kosulys;
- Sloga;
- Bėrimai ar odos sudirgimai;
- Padidėję limfmazgiai;
- Pabrinkusios sąnariai;
- Opelės burnoje;
- Odos ar akių pageltimas (gelta);
- Padidėjusi blužnis.
Sunki limfopenija gali lemti dažnesnes arba užsitęsusias infekcijas. Jei sumažėjimas nežymus, simptomų galite visai nejausti.
Kas lemia limfopeniją?
Limfopenija gali išsivystyti dėl įvairių priežasčių – įgimtų ar įgytų. Kartais ji būna laikina, nulemta tam tikro susirgimo, o kartais – lėtinė.
Dažniausi limfopenijos rizikos veiksniai:
- Infekcinės ligos (virusinės, bakterinės, grybelinės, parazitinės infekcijos, tokios kaip gripas, hepatitas, ŽIV, maliarija, tymai, tuberkuliozė ar plaučių uždegimas);
- Mitybos trūkumai (nepakankamai baltymų, vitaminų – pvz., B12 ar folio rūgšties, cinko stoka);
- Genetiškai paveldimos ligos (ataxia-telangiektazija, dažninė kintamoji imunodeficito forma, DiGeorge sindromas, sunkus kombinuotas imunodeficitas, Wiskott-Aldrich sindromas);
- Autoimuninės ligos (vilkligė, sarkoidozė, miastenija, reumatoidinis artritas);
- Kraujo ligos ir onkologinės ligos (aplastinė anemija, limfoma, leukemija, mielodisplastiniai sindromai);
- Tam tikrų vaistų vartojimas ar gydymo procedūros (kaulų čiulpų transplantacija, chemoterapija, radioterapija, imunosupresantai);
- Piktnaudžiavimas alkoholiu.
Kaip nustatoma limfopenija?
Gydytojas įvertina jūsų sveikatos istoriją, simptomus, gyvenimo būdą ir skiria reikalingus tyrimus. Svarbu aptarti vartojamus vaistus, persirgtas ligas, mitybą, galimus kontaktus su infekcijomis.
Fizinis ištyrimas padeda nustatyti infekcijos ar imuninės sistemos sutrikimų požymius – limfmazgių, blužnies padidėjimą, bėrimus, opeles burnoje ar karščiavimą.
Atliekami šie laboratoriniai tyrimai:
- Bendras kraujo tyrimas (BKT), kuris parodo visų kraujo ląstelių kiekius;
- BKT su formulės išskyrimu, kuris leidžia nustatyti atskirų baltųjų kraujo kūnelių (tarp jų limfocitų) kiekius;
- Srautinė citometrija – detalus limfocitų tipų (T, B, NK ląstelių) tyrimas;
- Imunoglobulinų koncentracijos kraujyje nustatymas;
- Kaulų čiulpų analizė – reikalinga, jei įtariami kraujo gamybos sutrikimai.
Papildomai gali būti atlikti specifiniai infekcijų tyrimai (pvz., ŽIV, tuberkuliozės, gripo, COVID-19), priklausomai nuo bendros klinikinės situacijos.
Limfopenijos gydymo galimybės
Lengvos, jokių simptomų nesukeliančios limfopenijos gydyti nereikia – dažnai rodikliai normalizuojasi savaime, kai organizmas pasveiksta po infekcijos.
Kitu atveju svarbiausia gydyti pirminę limfopenijos priežastį. Tai gali būti vaistai pagrindinei ligai, mitybos korekcija ar gyvenimo būdo pokyčiai.
Jei limfopeniją lemia įgimtos kraujo ląstelių gamybos problemos, galimas hematopoetinių kamieninių ląstelių persodinimas. Tai sudėtinga procedūra, atliekama ne visiems ir tik tam tikrais atvejais, kai kiti gydymo būdai neveiksmingi.
Stipriai sumažėjus limfocitams, gydytojai gali rekomenduoti imunoglobulinų injekcijas – jos stiprina imuninę sistemą ir padeda kovoti su infekcijomis. Kartais tokio gydymo reikia nuolat, kad išvengtumėte pasikartojančių infekcijų.
Kaip galima apsisaugoti?
Limfopenijos, kurią lemia įgimtos priežastys, išvengti neįmanoma. Tačiau riziką galima sumažinti imantis paprastų atsargumo priemonių:
- Venkite kontakto su susirgusiais žmonėmis bei masinių susibūrimų, ypač uždarose patalpose;
- Laikykitės geros rankų higienos – dažnai plaukite rankas muilu arba naudokite dezinfekcinį skystį;
- Laikykitės saugesnio lytinio gyvenimo principų – taip sumažinsite infekcijų, perduodamų lytiniu keliu, riziką;
- Vakcinuokitės nuo gripo, COVID-19 ir kitų aktualių infekcijų;
- Įsitikinkite, kad maistas yra tinkamai termiškai apdorotas, vaisius ir daržoves nuplaukite prieš valgydami;
- Saugokite save nuo traumų, kurios galėtų tapti infekcijų įėjimo vartais;
- Alkoholinius gėrimus vartokite itin saikingai.
Kaip gyventi su limfopenija
Prognozė daugiausiai priklauso nuo pagrindinės ligos, kuri sumažino limfocitų kiekį. Dažniausiai, jei sumažėjimą sukėlė laikina infekcija, kraujo rodikliai atsistato savaime. Sunkesniais atvejais gali prireikti ilgalaikio gydymo ir stebėsenos.
Jei dažnai sergate ar pastebite ilgai trunkančius infekcijų simptomus, svarbu kreiptis į gydytoją. Sergant lėtiniu imuniteto nepakankamumu, verta iš anksto žinoti, kokių požymių atveju būtina ieškoti profesionalios pagalbos.
Limfopenija ir vėžys
Limfopenija nėra vėžys, tačiau tam tikros onkologinės ligos ir jų gydymas gali laikinai sumažinti limfocitų kiekį. Jei jums taikomas specifinis gydymas ar esate atsidūrę rizikos grupėje, pasitarkite su gydytoju dėl papildomų imuninės sistemos apsaugos priemonių.
