Neužkaulėjantis fibromas – tai gerybinis kaulų auglys, susidedantis iš skaidulinio audinio, kuris savo sandara panašus į randinį audinį. Tokie augliai nėra pavojingi, dažniausiai nekelia jokių simptomų ir labai retai reikalauja jokio gydymo.
Kas yra neužkaulėjantis fibromas?
Neužkaulėjantis fibromas – tai ne vėžinis auglys, susiformuojantis iš skaidulinio audinio kaulo paviršiuje. Skirtingai nei kiti gerybiniai augliai, šis audinys nevirsta kaulinėmis ląstelėmis. Jos augimas dažniausiai ribojasi ilgųjų kaulų gale, pavyzdžiui, šlaunikaulio ar blauzdikaulio vietose šalia kelio sąnario, tačiau gali rastis ir kitose vietose. Dažniausiai viename kaule būna vienas auglys, retais atvejais gali išsivystyti keli.
Mokslininkai vis dar tiksliai nežino, kodėl atsiranda šie augliai, tačiau jie nėra susiję su genetiniais polinkiais ar išoriniais rizikos veiksniais. Daugybei vaikų jie praeina nepastebėti ir išnyksta savaime dar iki pilnos kaulų brandos.
Neužkaulėjančio fibromo ir užkaulėjančio fibromo skirtumai
„Užkaulėjantis“ reiškia tokį audinio pokytį, kai jis virsta kaulu ar kaulo pavidalu. Užkaulėjantys fibromai – tai tie gerybiniai navikai, kuriuose randama kaulinio audinio ar bent dalinai kaului būdingų ląstelių. Neužkaulėjantis fibromas nesudaro jokio kaulinio audinio, bet jį ilgainiui supančios kaulo ląstelės perauga, kol visiškai pakeičia naviką.
Ar neužkaulėjantis fibromas gali supiktybėti?
Šie augliai iš esmės niekada netampa piktybiniais, todėl nerimauti dėl vėžio šiuo atveju nereikia. Tokia rizika nėra būdinga šiam augliui.
Kam dažniausiai pasireiškia?
Neužkaulėjantis fibromas – dažniausias gerybinis kaulo navikas vaikystėje. Jis aptinkamas iki 20–40 % sveikų vaikų, ypač dažnai – berniukams, maždaug dvigubai dažniau nei mergaitėms. Tipinis amžius – nuo 10 iki 15 metų, o dažniausiai išnyksta iki 25 metų – kartais ir vėliau. Daugelis žmonių apie šio auglio buvimą niekada net nesužino.
Retais atvejais, kai auglių būna daugiau nei vienas, toks pasiskirstymas gali būti susijęs su tam tikrais paveldimais sindromais, pavyzdžiui, neurofibromatoze ar Jaffe–Campanacci sindromu.
Simptomai
Dažniausiai šis auglys jokių negalavimų nesukelia. Jei jis didesnis, gali pasireikšti nestiprus patinimas ar jautrumas spaudžiant pietą odos paviršių, ypač fizinės veiklos metu. Vis tik, dauguma jų lieka tokie maži, kad žmogus jų net nepajunta.
Kartais auglys gali susilpninti kaulo struktūrą, todėl padidėja lūžių rizika, ypač aktyviai augantiems vaikams. Pajutus nuolatinį buką skausmą auglio vietoje gali būti, jog kaulas jau yra lūžęs, o šis skausmas nėra tiesiogiai susijęs su pačiu naviku.
Kaip aptinkamas neužkaulėjantis fibromas?
Dėl to, kad auglys simptomiškai dažniausiai nepastebimas, jis atrandamas visiškai atsitiktinai, atliekant rentgeno nuotrauką dėl kitų sveikatos būklių ar traumos. Kartais nustatomas jau po to, kai auglio vietoje įvyksta kaulo lūžis.
Jeigu pastebėjote kietą gumbą ant kūno ilgojo kaulo, ypač vaiko, ir net jei nematyti kitų simptomų, verta kreiptis į gydytoją – atlikti rentgeno tyrimą. Tai padeda nustatyti, ar tai yra neužkaulėjantis fibromas, ar kitas gerybinis kaulo auglys.
Diagnozė ir tyrimai
Pirmiausia gydytojas įvertina ligos istoriją ir simptomus, po to paskiria vaizdinius tyrimus. Dažniausiai prireikia tik rentgeno – jis aiškiai parodo būdingą auglio vaizdą: rentgenogramoje matosi tamsesnė masė su šviesesniu apvadu.
Didesniems augliams, gydytojai gali paskirti papildomus detalesnius tyrimus, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) ar kompiuterinę tomografiją (KT). Tokie tyrimai padeda įvertinti kaulo stiprumą ir ar auglys nesukėlė struktūrinių pakitimų, didinančių lūžio riziką.
Žiūrint plika akimi, neužkaulėjantis fibromas yra gelsvas arba gelsvai rudas, konsistencija panaši į pluoštinį randinį audinį. Dažniausiai dydis svyruoja nuo 3 iki 7 centimetrų.
Gydymas
Daugeliui žmonių neužkaulėjantis fibromas jokio gydymo nereikalauja – gydytojai tiesiog stebi, ar jis neauga ir nekelia pavojaus stiprumui. Jei nepageidaujamų simptomų nėra, nesiimama jokių priemonių. Pastebėjus, kad auglys didėja ar ima silpninti kaulo struktūrą, gydytojai gali rekomenduoti chirurginį šalinimą, kad būtų sumažinta lūžio rizika.
Jei vaikas pradeda skųstis skausmu, patinimu ar jautrumu auglio srityje, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Gydymas parenkamas individualiai: gali pakakti stebėjimo, tačiau kai kuriais atvejais skiriama operacija – auglys išgrandamas specialiais instrumentais, o susidariusi ertmė papildoma kaulo transplantatu iš paties paciento arba donorinės kaulinės medžiagos. Kartais naudojamas ir dirbtinis kaulo pakaitalas.
Po operacijos prognozė puiki – kaulinis audinys vaikams gyja labai gerai, o po 3–6 mėnesių jie vėl gali užsiimti įprasta veikla. Gydytojas kurį laiką stebi gijimo procesą ir periodiškai atlieka rentgenogramas, kad įsitikintų, jog navikas neatsinaujina. Tokie atvejai reti.
Perspektyvos
Neužkaulėjantis fibromas nustoja augti, kai sustoja viso skeletas augimas – paprastai paauglystės pabaigoje. Po to auglys pradeda tirpti savaime, o pilnai išnyksta dažniausiai iki 20 metų, nors retais atvejais užsitęsia iki 30-ies.
Didžioji dalis tokių auglių nesukelia jokių sveikatos problemų ir ilgainiui visai išnyksta. Vienintelė reikšminga komplikacija – kaulo susilpnėjimas, didinantis lūžių tikimybę. Tam, kad būtų sumažinta ši rizika, rekomenduojama reguliariai stebėti auglio dinamiką pas gydytoją.
Atsiradus bet kokiems simptomams – patinimui, jautrumui ar bukam skausmui auglio vietoje – būtina kuo greičiau kreiptis į specialistus, kad būtų laiku įvertintas ir pats auglys, ir šalia esantis kaulinis audinys. Reguliarūs rentgenologiniai tyrimai leidžia užtikrinti, kad procesas vyksta sklandžiai ir išvengiama komplikacijų.