Rotatorių manžetės plyšimas – tai viena iš dažniausių pečių srities traumų, galinti sukelti nuolatinį skausmą bei riboti rankos judesius. Šis sutrikimas kyla, kai pečių srityje esančios raumenų ir sausgyslių grupės – vadinamos rotatorių manžete – pažeidžiamos. Rotatorių manžetė yra būtina įvairiems rankos judesiams ir padeda išlaikyti žastikaulio galvą (viršutinės rankos kaulą) stabilioje mentės duobutėje.
Kas yra rotatorių manžetės plyšimas?
Ši būklė išsivysto tada, kai vienas ar keli rotatorių manžetės sausgyslių skaidulų sluoksniai nutraukiami nuo žastikaulio. Dažniausiai plyšimas įvyksta dėl per didelės fizinės apkrovos arba kaip amžiaus nulemtų pokyčių pasekmė. Dėl rotatorių manžetės plyšimo sunku ar net neįmanoma pakelti ranką, o judesiai tampa skausmingi ir apriboti.
Plyšimų rūšys
- Daliniai (nepilni) plyšimai: Sausgyslė vis dar yra iš dalies prisitvirtinusi prie kaulo, tačiau dalis pluošto būna plyšusi.
- Pilni plyšimai: Sausgyslė visiškai atsiskiria nuo žastikaulio, atsiranda aiškus plyšys ar skylė.
Kaip dažnai pasitaiko rotatorių manžetės plyšimų?
Šio pobūdžio peties traumos nėra retos – jos diagnozuojamos milijonams žmonių kasmet. Dažniausiai jos nustatomos suaugusiesiems, tačiau gali pasitaikyti visų amžiaus grupių asmenims. Dalis žmonių net nejaučia jokio diskomforto ir net nežino turintys šią traumą, nes ryškūs simptomai pasireiškia tik ne visiems.
Rotatorių manžetės plyšimo simptomai
- Rankos kėlimo, nuleidimo ar sukamųjų judesių sunkumas, lydimas skausmo ir jėgos sumažėjimo.
- Pasikartojantys spragsėjimo, traškėjimo, ar spragsėjimo garsai pečių srityje tam tikrose padėtyse.
- Pečių skausmas, stiprėjantis naktį arba ilgai ilsintis.
- Juntamas silpnumas, dėl kurio sunku pakelti daiktus ar išlaikyti ranką pakeltą.
Kaip jaučiasi rotatorių manžetės plyšimas?
Pojūčiai gali skirtis priklausomai nuo plyšimo pobūdžio ir priežasties. Staigus trauminis plyšimas dažnai sukelia aštrų, stiprų skausmą ir ženklią silpnumą rankoje. Jei plyšimas yra nulemtas palaipsninio sausgyslių irimo – pradžioje jaučiamas bukas skausmas, kuris laikui bėgant stiprėja ir naujos priemonės, tokios kaip vaistai nuo skausmo, praranda efektyvumą. Visgi ne visiems jaučiamas stiprus skausmas, tačiau dažniausiai būdingas tam tikras jėgos sumažėjimas ir ribotas judrumas.
Kodėl įvyksta rotatorių manžetės plyšimai?
- Traumos: Griūvant, patyrus smūgį ar išnirus peties sąnariui, gali įvykti ir rotatorių manžetės plyšimas.
- Laikui bėgant: Dažniau plyšimai atsiranda dėl amžiaus ir ilgo sausgyslių nusidėvėjimo. Tai vadinama degeneraciniu plyšimu, kuris ypač būdingas vyresniems nei 40 metų asmenims.
Degeneracinius plyšimus nulemia:
- Kaulinės išaugos (ataugos): Jos gali susiformuoti virš peties sąnario ir spausti sausgyslę, sukeldamos ilgalaikę trintį, kol galiausiai įvyksta plyšimas.
- Kraujotakos sumažėjimas: Su amžiumi rotatorių manžetės sausgyslės pradeda gauti mažiau kraujo, o tai lemia mažesnį natūralų jų atsinaujinimą ir aukštesnę plyšimo tikimybę.
- Perkrova ir pakartotiniai judesiai: Žmonės, kurių darbe ar sporte yra daug kartojamų pečių judesių, labiau rizikuoja patirti šio tipo sužalojimus.
Rizikos veiksniai
- Paveldimos genetiškai pečių traumos ar struktūrinės problemos šeimoje.
- Prasta laikysena.
- Rūkymas.
- Vyresnis nei 40 metų amžius.
Padidintą riziką turi tie žmonės, kurių veikloje dažnai atliekami monotoniški peties judesiai: staliai, automobilių remontininkai, dažytojai ar sportininkai, reguliariai žaidžiantys tenisą, beisbolą, softbolą, dalyvaujantys irklavimo veiklose.
Galimos komplikacijos
Nesigydant rotatorių manžetės plyšimas gali progresuoti – visiškai plyšus sausgyslei gali visiškai išnykti galimybė pajudinti ranką, tuomet kiekvienas kasdienis judesys tampa dideliu iššūkiu. Ilgalaikis skausmas pečių srityje gali tapti lėtiniu ir žymiai pabloginti gyvenimo kokybę.
Rotatorių manžetės plyšimo diagnozavimas
Vertinant peties būklę, specialistas pirmiausiai apžiūri peties sąnarį, patikrina judesių amplitudę, stiprumą bei jautrumą. Diagnozei patvirtinti dažnai taikomi įvairūs papildomi tyrimai:
- Rentgenograma: leidžia įvertinti kaulų auglius ar artritą.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba ultragarsas: naudojami norint vizualizuoti sausgyslių pažeidimus ir įvertinti plyšimo dydį.
Gydymo galimybės
Plyšus rotatorių manžetei, taikomos tiek konservatyvios (be operacijos), tiek chirurginės gydymo priemonės, o pasirinkimas priklauso nuo plyšimo pobūdžio ir gyvenimo būdo poreikių.
Nekchirurginis gydymas
Nors savaime plyšusi sausgyslė nesugyja, daugelis žmonių, ypač turintys dalinį plyšimą, gali ženkliai pagerinti rankos funkciją ir sumažinti skausmą stiprinant peties raumenis. Dažnai ne visiems prireikia operacijos – statistiškai apie 80% žmonių su daliniu plyšimu pasveiksta taikant neinvazines priemones. Tam prireikia laiko – gijimo laikotarpis gali trukti iki vienerių metų.
Populiariausi metodai:
- Rankos nešiojimas imobilizuojančiuose įtvaruose, judesių ribojimas, poilsis, laikinas tam tikrų darbų ir sporto vengimas.
- Vaistai nuo uždegimo ir skausmo simptomams malšinti.
- Fizioterapija su jėgos ir tempimo pratimais, skirtais peties funkcijai gerinti.
- Steroidų injekcijos, mažinančios skausmą ir uždegimą.
Chirurginis gydymas
Visais atvejais, kai plyšimas yra pilnas arba konservatyvios priemonės neveiksmingos, rekomenduojama operacija. Chirurginis gydymas taip pat dažniau skiriamas tiems, kurių pasikartojantys judesiai būtini darbe ar sporte.
Šiuolaikinės operacijos dažniausiai atliekamos artroskopiniu būdu, naudojant mažus pjūvius ir specialią vaizdo kamerą. Kartais reikalingas atviras pjūvis, ypač sudėtingiems atvejams. Paprastai pacientas tą pačią dieną grįžta namo, tačiau visiškas atsistatymas po chirurgijos reikalauja kantrybės – gijimo procesas gali užtrukti metus ar ilgiau. Operacijos metu pašalinamos sąnario ataugos, sausgyslė pritvirtinama prie žastikaulio arba nurėžiami pažeisti audiniai, jei plyšimas nėra pilnai atstatomas.
Kai kurie dideli ar ilgai negydyti plyšimai nebeįmanomi atstatyti, tuomet rekomenduojamos kitos procedūros: atvirkštinis peties sąnario protezavimas, sausgyslės perkėlimas arba tik randinių audinių pašalinimas, nebandant atstatyti sausgyslės vientisumo.
Atsistatymo laikotarpis po operacijos
Po chirurginio gydymo ranka paprastai reikalinga imobilizuoti specialiu įtvaru 4–6 savaites. Tuomet pradedamos reabilitacijos pratybos su kineziterapeutu. Daugelis pacientų per 4–6 mėnesius atgauna didžiąją dalį rankos funkcijos, tačiau visiškam sugrįžimui į ankstesnį aktyvumą gali prireikti 12–18 mėnesių.
Kaip išvengti simptomų?
Peties raumenų lankstumo ir stiprumo palaikymas padeda išvengti simptomų ar sumažinti jų pasireiškimo tikimybę. Specialistas gali parinkti individualiai tinkančius tempimo ir stiprinimo pratimus, kuriuos verta nuolat atlikti ir namuose.
Prognozė
Dauguma asmenų su rotatorių manžetės plyšimu pagerėja taikant neinvazinį gydymą, tačiau gijimas reikalauja laiko ir kantrybės. Net po operacijos dažniausiai pavyksta visiškai atkurti peties sąnario funkciją. Vis dėlto, kartais, ypač jei buvęs plyšimas didelis, galima pakartotinė traumos rizika. Pakartotinis plyšimas, kuris riboja judesius ar sukelia didelį skausmą, vėl gali pareikalauti chirurginio gydymo.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
- Jei jaučiate nuolatinį ar didėjantį skausmą petyje ir rankoje.
- Jei skausmas ypač sustiprėja nakties metu arba trukdo miegoti.
- Pastebėjote patinimą, paraudimą ar didelį jautrumą peties srityje.
- Pastebite ženklų jėgos sumažėjimą ar kyla sunkumų judinant ranką.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kokia galėjo būti pagrindinė priežastis?
- Koks gydymo būdas būtų efektyviausias mano atveju?
- Kaip galiu sumažinti šios traumos pasikartojimo tikimybę?
- Kokių požymių reikėtų stebėti, kad laiku atpažinčiau galimas komplikacijas?