Sfinkterio Oddi disfunkcija – tai būklė, kai vienas svarbus virškinimą reguliuojantis raumuo „nepaklūsta“ įprastiniam judesiui. Dėl šio raumens (vadinamo Oddi sfinkteriu) užsispyrimo virškinimo sultys iš kepenų ir kasos negali laisvai patekti į plonąją žarną, todėl šios sultys užsistovi ir sukelia stiprų pilvo skausmą.
Kaip veikia Oddi sfinkteris?
Kepenys išskiria tulžį, o kasa – virškinimo fermentus. Tulžis yra saugoma tulžies pūslėje iki tol, kol jos prireikia virškinimui. Visa ši virškinimo chemija patenka į žarnyną vienu būdu – per raumeninį žiedą, vadinamą Oddi sfinkteriu. Veikiant normaliai, šis sfinkteris kartais atsiveria ir leidžia tulžiai bei fermentams patekti į mūsų virškinimo sistemą, bet užsidaro, kai to nereikia.
Deja, disfunkcijos metu šis mechanizmas sutrinka – sfinkteris neatlieka darbo tinkamai. Dėl to virškinimo sultys lieka „įstrigusios“, kas sukelia stiprų skausmą, panašų į patiriamą dėl tulžies pūslės ligų.
Oddi sfinkterio disfunkcijos rūšys
Ši būklė gali pasireikšti skirtingais pavidalais:
- Tulžies disfunkcija (biliarinė diskinezija) – kai užsistovi tulžis ir ji neprateka į žarnyną.
- Kasa uždegimas (pankreatitas) – kai užsistovi kasos fermentai ir sukelia kasos uždegimą.
Pagal požymius ir nustatymą išskiriamos trys pagrindinės ligos kategorijos:
- I ir II kategorijos – aiškiai matomi funkciniai sutrikimai tiriant: randami pakitę kraujo tyrimai ar išsiplėtę tulžies arba kasos latakai (tai nustatoma vaizdo tyrimais).
- III kategorija – dažniausiai pasireiškia tik pilvo skausmais, tyrimai nieko aiškaus nerodo; nustatyti šį tipą sunkiausia, gydyti – taip pat.
Kas rizikuoja susirgti Oddi sfinkterio disfunkcija?
Pagrindinis rizikos veiksnys – operacija, kurios metu pašalinama tulžies pūslė (cholecistektomija). Net penktadalis žmonių po tokios operacijos patiria šią problemą – tai vadinama po-cholecistektomijos sindromu.
Dažniau šia liga serga moterys, ypač sulaukusios 20–50 metų amžiaus ir neseniai atlikusios tulžies pūslės pašalinimo operaciją. Tačiau yra ir daugiau veiksnių, didinančių ligos tikimybę:
- Ankstesnės tulžies pūslės pašalinimo operacijos.
- Skrandžio mažinimo operacijos.
- Pasikartojantis kasos uždegimas.
- Įgimtas tulžies pūslės nebuvimas (retas atvejis).
- Tulžies akmenligė ar anksčiau taikytos akmenų šalinimo procedūros.
- Kepenų persodinimas.
- Mažas skydliaukės aktyvumas (hipotirozė).
- Dirgliosios žarnos sindromas.
- Alkoholio vartojimo sutrikimai.
- Vaistai, ypač kai kurie nuskausminamieji, opiatai.
Oddi sfinkterio disfunkcijos simptomai
Dažniausias požymis – stiprus viršutinės pilvo dalies skausmas, dažnai panašus į tulžies pūslės ar kepenų ligos skausmą. Dažnai skausmas plinta į nugarą ar dešinį petį. Epizodai gali trukti nuo pusvalandžio iki valandos ir praeina savaime, tačiau kiti simptomai gali pasikartoti netikėtai:
- Pilvo skausmas (dažniausias simptomas).
- Pykinimas ar vėmimas.
- Kūno temperatūros pakilimas, šaltkrėtis.
- Viduriavimas.
Skausmo stiprumas gali labai svyruoti: kartais simptomai vos juntami, o kitą kartą – itin intensyvūs.
Kas sukelia Oddi sfinkterio sutrikimus?
Tiksliai nustatyti vieną priežastį sudėtinga. Dažniausiai sfinkterio funkciją trikdo randai ar uždegimai, kurie trukdo sulčių nutekėjimui į žarnyną. Kitais atvejais raumuo tiesiog blogai reaguoja į nervinius signalus ir neatidaro tako fermentams bei tulžiai.
Kokios gali būti komplikacijos?
Negydant, Oddi sfinkterio disfunkcija gali sukelti sunkesnius sutrikimus:
- Nuolatinį, lėtinį kasos uždegimą, kuris ilgainiui pažeidžia kasos audinius ir pablogina savijautą.
- Geltonumą (gelta), kai dėl padidėjusio bilirubino lygio pagelsta oda ir akių baltymai – ši medžiaga kaupiasi dėl sulčių nutekėjimo sutrikimų.
Kaip nustatoma Oddi sfinkterio disfunkcija?
Diagnozuojant pirmiausia ieškoma kitų galimų skausmo priežasčių, nes panašūs pojūčiai gali pasireikšti dėl skrandžio opų, akmenų tulžies latakuose ar kitų virškinimo trakto ligų. Taip pat svarbu atskirti šią būklę nuo rimtų onkologinių ligų, pavyzdžiui, kasos arba tulžies takų vėžio.
Kartais į pilvo skausmus gali reaguoti ir širdies ligos, todėl gydytojas įvertins įvairias galimas priežastis.
Tyrimai ir diagnostika
Dažniausiai atliekami kraujo tyrimai įvertina kepenų ir kasos fermentų kiekius. Taip pat naudojami vaizdiniai tyrimai:
- Pilvo organų echoskopija.
- Kompiuterinė tomografija (KT).
- Endoskopinė echoskopija.
- Viršutinės virškinamojo trakto endoskopija.
- Magnetinio rezonanso cholangiopankreatografija (MRCP).
- Kepenų, tulžies latakų izotopiniai tyrimai.
Kai kuriuose centruose atliekamas ir endoskopinis retrogradinis tulžies latakų ir kasos tyrimas (ERCP), kartais derinamas su slėgio matavimu (manometrija). Šio tyrimo metu per endoskopą įvedamas kateteris, kuris matuoja spaudimą ir sfinkterio veiklą. Kai kuriais atvejais ši procedūra iš karto sujungia diagnostiką ir gydymą – atliekama sfinkterio pjūvio procedūra (sfinkterotomija).
Tačiau ERCP nėra visiškai saugus metodas: po šio tyrimo daliai pacientų gali išsivystyti kasos uždegimas. Todėl vis dažniau taikomi mažiau invaziniai tyrimai, pavyzdžiui, hepatobiliarinė scintigrafija, kuri padeda stebėti virškinimo sulčių tekėjimą į žarnyną ir jų greitį.
Nuolat tobulėjant medicinos technologijoms, ieškoma saugesnių ir patikimesnių diagnostikos būdų.
Oddi sfinkterio disfunkcijos gydymo galimybės
Jei liga reiškiasi gana silpnai (ypač 3 kategorijos atvejais), gydytojai dažniausiai skiria vaistus nuo skausmo (išskyrus opiatus) arba raumenų spazmus atpalaiduojančius preparatus.
Tais atvejais, kai skausmas stiprus ir nustatoma 1 arba 2 kategorijos liga, gali būti taisomas chirurginis gydymas – ERCP su sfinkterio pjūviu (sfinkterotomija). Procedūros metu per nedidelį endoskopą įvedamas instrumentas, kuris perpjovė raumenį ir palengvina virškinimo sulčių nutekėjimą. Tuo pat metu galima pašalinti galimus akmenis iš tulžies latakų.
Tyrimai rodo, kad tokia operacija neveiksminga 3 kategorijos atvejais. Be to, pati sfinkterotomija yra gana sudėtinga ir rizikinga – apie 10–15 proc. pacientų patiria komplikacijų, dažniausiai – kasos uždegimą. Dažniausiai uždegimas būna lengvas, bet pasitaiko ir itin sunkių atvejų, dėl kurių prireikia gydymo ligoninėje.
Gyvenimas su Oddi sfinkterio disfunkcija
Nors gydymas retai visiškai pašalina visus simptomus, jis dažnai leidžia geriau suvaldyti skausmus ir pagerina kasdienę savijautą. Tinkamai parinkus gydymą galima tikėtis reikšmingo gyvenimo kokybės pagerėjimo.
Po sfinkterotomijos iki 90 proc. pacientų su 1 kategorijos liga ir iki 70 proc. su 2 kategorijos liga jaučia pagerėjimą. 3 kategorijos pacientams dažniausiai rekomenduojami skausmus malšinantys vaistai.
Ką verta aptarti su gydytoju?
- Kokios buvo šios būklės atsiradimo priežastys mano atveju?
- Kokių tyrimų prireiks tiksliai diagnozei nustatyti?
- Kokio tipo Oddi sfinkterio disfunkciją turiu?
- Kokio gydymo rekomenduojama mano situacijoje?
- Ko tikėtis po gydymo ir kaip gali keistis kasdienė savijauta?
- Kokių kasdienio gyvenimo pokyčių verta imtis, kad sumažėtų simptomai ar jų paūmėjimai?