Voris, išlindusios iš po odos raudonos, mėlynos ar violetinės kraujagyslės, dažnai primena voratinklius ir vadinamos vorinėmis venomis. Jos dažniausiai pastebimos kojose arba veide, tačiau gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Nors šios kraujagyslės dažniausiai vertinamos tik kaip kosmetinis trūkumas, jų atsiradimas tam tikrais atvejais gali rodyti ir gilesnes kraujotakos problemas.
Kas yra vorinės venos
Vorinės venos – tai pažeisti, plika akimi matomi smulkūs kraujagyslių tinklai, esantys netoli odos paviršiaus. Tokios kraujagyslės dažnai susikaupia grupėmis, sudarydamos voratinklio arba medžio šakų raštą. Nors jos statistiškai dažniau atsiranda kojose ar veide, pasitaiko ir kitose vietose. Dažniausiai šios venos nesukelia fizinio diskomforto ir gydomos tik tuomet, jei žmogui nepatinka jų išvaizda. Šiuolaikiniai gydymo metodai dažniausiai būna efektyvūs, o prevencija ir gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti išvengti naujų atvejų.
Ar verta nerimauti dėl vorinių venų?
Vorinės venos įprastai nėra pavojingos ir paprastai laikomos nežymiu estetiniu nesklandumu. Jos reiškia tik tai, kad dalis smulkių kraujagyslių tapo pažeistos, tačiau rimtesnės rizikos sveikatai dėl jų iš esmės nėra. Vis dėlto, kai kada vorinių venų atsiradimas gali signalizuoti apie lėtinį venų nepakankamumą – tai liga, galinti turėti pasekmių savijautai ir sukelti komplikacijų.
Pastebėjus naujai atsiradusias ar plintančias vorines venas, visada verta pasikalbėti su gydytoju, ypač jei šeimoje pasitaikė venų ligų atvejų ar jaučiate kitų susijusių simptomų.
Vorinės venos paliečia dažną
Šios kraujagyslių pažaidos – itin paplitusios, ypač tarp moterų. Manoma, kad su amžiumi, ypač perkopus 80-uosius gyvenimo metus, vorinių venų rizika dar padidėja. Nors kartais jos gali pasirodyti ir vyrams, moterims tai nutinka žymiai dažniau.
Kaip atskirti vorines venas ir venų varikozę
Vorinės venos dažnai painiojamos su venų varikoze, tačiau jos skiriasi. Pati sąvoka „vorinės venos“ nusakanti matomus kapiliarus, venules ir arterioles, – smulkias kraujagysles, kurios jungiasi su didesnėmis kraujotakos sistemos dalimis. Tuo metu venų varikozė – tai pažeistos, išsiplėtusios stambesnės venos, kurios būna labiau išsišokusios virš odos ir gali būti skausmingos.
Vorinės venos dažniausiai nesukelia jokių fizinių pojūčių, tad jų gydymas – tik kosmetinio pobūdžio. Priešingai, išsiplėtusios venos gali sukelti kojų maudimą, tinimą arba kitus simptomus, o gydymas pasirenkamas tiek grožio, tiek savijautos sumetimais. Dažnai šie abu kraujagyslių pokyčiai pasitaiko kartu, nes turi panašių rizikos veiksnių.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Kas lemia vorinių venų formavimąsi
Tikslios priežastys, kodėl susidaro vorinės venos, iki galo nežinomos, tačiau svarbiausi veiksniai yra šie:
- Hormonų pusiausvyros pokyčiai
- Paveldimos genetinės ligos
- Jungiamojo audinio sutrikimai
- Traumos ar sužalojimai
Pagrindiniai rizikos veiksniai
- Ilgai trunkantis stovėjimas arba sėdėjimas
- Paveldimumas (jei šeimoje pasitaikė vorinių ar išsiplėtusių venų atvejų)
- Antsvoris arba nutukimas (KMI virš 30)
- Nėštumas
- Hormoninė kontracepcija
- Hormonų terapija menopauzės metu
- Saulės spindulių poveikis
- Rūkymas arba buvimas rūkaliu praeityje
Vorinių venų simptomai
Paprastai šios kraujagyslės nesukelia jokių fizinių pojūčių. Retkarčiais kai kuriems žmonėms gali pasireikšti simptomai, ypač jei vorinės venos išsidėsčiusios kojose ir tenka ilgai stovėti:
- Deginantis jausmas
- Raumenų mėšlungis
- Niežulys
- Kojų nuovargis
- Skausmas
Tačiau neretai šie simptomai nėra tiesiogiai susiję su vorinėmis venomis, todėl šių venų gydymas jų nesumažina.
Kai kyla komplikacijų grėsmė
Paprastai vorinės venos rimtesnių padarinių nesukelia. Visgi jei egzistuoja ir kitos kraujotakos ligos, pavyzdžiui, lėtinis venų nepakankamumas, didesnė venų opų ar uždegimo tikimybė. Pasitarkite su medikais, jei nerimaujate dėl savo venų būklės ar pastebite naujų simptomų.
Kaip diagnozuojamos vorinės venos
Paprastai gydytojas vizualiai apžiūri pažeistas vietas, įvertina šeimos ir asmeninę sveikatos istoriją. Specialistas atkreipia dėmesį į galimus lėtinės venų ligos požymius. Jei įtariamas lėtinis venų nepakankamumas ar sunkesni sutrikimai, gali būti reikalinga kraujagyslių chirurgo konsultacija.
Gydymo galimybės
Gydymas dažniausiai priklauso nuo to, kur vorinės venos atsirado ir kokio jos dydžio. Dažniausiai taikomi metodai:
- Skloterapija – nedidelio invaziškumo procedūra, dažniausiai naudojama kojų vorinėms venoms. Gydytojas į pažeistą vietą suleidžia specialų tirpalą, kuris uždaro kraujagyslę. Maždaug per 3–6 savaites venos išnyksta. Kai kuriems pacientams prireikia keleto procedūrų.
- Lazerių terapija – neinvazinis metodas, tinkamas dažniausiai veido vorinėms venoms. Gydytojas naudoja lazerį šiluminei energijai sukurti ir sunaikinti kraujagyslę. Mažos venos dažnai išnyksta iš karto, o didesnėms gali prireikti 1–3 mėnesių ar kelių procedūrų.
Iš pradžių gydytojai visada įvertina, ar nėra sudėtingesnių kraujotakos problemų. Jei nustatomas lėtinis venų nepakankamumas ar kitos venų ligos, pirmiausia gydomos šios būklės, o tik vėliau imtasi kosmetinio gydymo.
Kaip išvengti naujų vorinių venų
Savo indėlį gali turėti ir kasdieniai įpročiai. Štai keletas būdų, kaip padėti sumažinti naujų vorinių venų atsiradimo tikimybę:
- Venkite ilgai sėdėti ar stovėti; bent kas 30 minučių atsistokite ir pasivaikščiokite, arba trumpam atsisėskite
- Nedėvėkite ankštų drabužių, trukdančių normaliam kraujo tekėjimui
- Judėkite kuo daugiau, reguliariai mankštinkitės; naują treniruočių planą aptarkite su gydytoju
- Net ir sėdint, nuolat judinkite pėdas, sukite čiurnas, tempiate ir atpalaiduokite blauzdų raumenis
- Stenkitės išlaikyti normalų kūno svorį – tai sumažina spaudimą kraujagyslėms
- Pakelkite kojas aukščiau širdies lygio bent du kartus per dieną po 30 minučių
- Naudokite kompresines kojines, jei jas rekomenduoja gydytojas; kartais jas reikia nešioti ir po gydymo procedūrų
Ką verta žinoti apie prognozę
Vorinės venos retai sukelia rimtą diskomfortą ar sunkias ligas. Pritaikius gydymą, dažniausiai galima pasiekti puikių estetinių rezultatų ir džiaugtis lygesne oda. Visgi, laikui bėgant, gali atsirasti naujų kraujagyslių pakitimų, todėl poreikis pakartoti gydymą visiškai normalus.
Jei kartu diagnozuotas lėtinis venų nepakankamumas, būtinai pasitarkite su specialistu, kaip geriausiai rūpintis savo kraujagyslių sveikata ateityje.
Kasdienė priežiūra
Kruopščiai paisykite gydytojo rekomendacijų; gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti pagerinti kraujotaką. Pagrindiniai patarimai būtų šie:
- Judėkite daugiau – didinkite kasdienį aktyvumą, neapsiribokite tik sportu, bet ir daugiau vaikščiokite
- Rinkitės širdžiai palankią mitybą – pavyzdžiui, Viduržemio jūros tipo dieta ne tik padeda palaikyti svorį, bet ir mažina širdies bei kraujagyslių ligų riziką
- Kojų kėlimas iki širdies lygio ar aukščiau padeda pagerinti kraujotaką ir padeda apsaugoti nuo naujų venų tinklų susidarymo
Kada būtina kreiptis į gydytoją
- Pastebėjus, kad vorinė vena ar kita kraujagyslė parausta, patinsta, tampa šilta ar skausminga – tai gali byloti apie kraujo krešulio grėsmę
- Pastebėjus odos išbėrimus, žaizdeles arba spalvos pakitimus
- Jei atsiranda simptomų, trukdančių įprastai veiklai
Visais atvejais, jei kyla įtarimų dėl savo kraujagyslių ar norite sužinoti daugiau apie profilaktines priemones, konsultuokitės su gydytoju. Jis padės nuspręsti, ar reikia papildomų tyrimų ar gydymo, bei patars dėl gyvenimo būdo.
Klausimai, kuriuos galite užduoti gydytojui
- Ar mano vorinės venos kelia susirūpinimą?
- Ar šie kraujagyslių pokyčiai gali būti rimtesnės ligos ženklas?
- Kaip galėčiau sumažinti naujų vorinių venų atsiradimo tikimybę?
- Kokių gydymo metodų galėčiau tikėtis?
- Kokie etapai laukia prieš, per ir po procedūrų?
- Kokie galimi gydymo sudėtingumai?
- Kokių kasdienės priežiūros priemonių turėčiau imtis?