Status asthmaticus, kuris šiuo metu dažniau vadinamas ūmine sunkia astmos forma, – tai ypač stiprus astmos paūmėjimas, kuris negerėja įprastomis gydymo priemonėmis. Tokios būklės metu kvėpuoti tampa itin sunku – prireikus galite net nesugebėti normaliai kalbėti, valgyti ar net miegoti.
Ūminė sunki astma gali išsivystyti per kelias valandas arba lėčiau – per kelias dienas. Dažniausiai šios būklės galima išvengti: stebint savo būklę, vengiant veiksnių, provokuojančių astmą, ir laikantis gydytojo sudaryto astmos kontrolės plano.
Astmos ir status asthmaticus skirtumai
Astma – tai lėtinė plaučių liga. Jos metu inhaliuojant dirgiklius, alergenus ar fizinio krūvio metu, kvėpavimo takai patinsta, susiaurėja ir gamina daug gleivių. Tokie simptomai dažniausiai suvaldomi vaistais. Tačiau status asthmaticus – ypač sunkus astmos priepuolis, kuris nereaguoja net į gydymą namuose vartojamais vaistais.
Ūminės sunkios astmos simptomai
Status asthmaticus požymiai gali atsirasti tiek lėtai, tiek staiga. Dažniausi simptomai:
- Labai sunkus dusulys – gali būti sudėtinga kalbėti ar valgyti.
- Svirtimas (švokštimas) kvėpuojant.
- Varginantis kosulys.
- Greitas širdies plakimas.
- Galvos svaigimas.
- Mąstymo sutrikimai, sumišimas.
- Mėlynuojantys pirštai, lūpos ar oda.
Kas sukelia ūminę sunkią astmą?
Astma vystosi, kai kvėpavimo takai susitraukia (įvyksta bronchospazmas), juose prasideda uždegimas ir išsiskiria daug gleivių. Specialistų teigimu, sunkiausiai valdomi astmos priepuoliai dažniausiai yra nulemti uždegiminių procesų ir gleivių kaupimosi.
Dažniausi astmą sunkinančių būklių sukėlėjai
Kiekvienas astmos sukėlėjas gali išprovokuoti status asthmaticus. Labiausiai paplitę:
- Alergijos (tiek vidaus, tiek lauko aplinkoje).
- Kiti dirgikliai – dūmai, stiprūs kvapai, šaltas oras.
- Fizinis aktyvumas.
- Stiprus emocinis stresas.
- Infekcijos – pavyzdžiui, peršalimas, gripas arba kvėpavimo takų virusai.
- Tam tikri vaistiniai preparatai.
Kas didina riziką susirgti sunkia astmos forma?
- Neteisingas inhaliuojamų vaistų naudojimas arba nemokėjimas jų tinkamai naudoti. Tai labai dažnas atvejis, nes inhaliatorių naudojimo procesas gana sudėtingas.
- Nesuvokimas, kiek rimta yra astma – juk nesant tinkamai parinktiems vaistams ar jų dozėms, būklę valdyti sunku.
- Atsisakymas vartoti paskirtus vaistus arba nežinojimas, kada juos naudoti, kad būtų išvengta paūmėjimų.
Status asthmaticus komplikacijos
Ūminė sunki astma gali sukelti rimtų pasekmių:
- Adekvataus deguonies kiekio kraujyje sumažėjimas (hipoksija).
- Ūmi kvėpavimo distreso būklė.
- Kvėpavimo nepakankamumas.
Kaip diagnozuojama ūmi sunki astma?
Status asthmaticus diagnozuojamas remiantis pastebimais simptomais ir paciento apžiūra. Gydytojas išklausinės apie jūsų sveikatos istoriją, gali atlikti kvėpavimo funkcijos tyrimus. Prireikus – bus atliekami kraujo tyrimai ar rentgeno nuotrauka, kad būtų atmestos kitos galimos ligos.
Gydymo būdai ir priemonės
Patekus į gydymo įstaigą, pacientui pirmiausia tiekiamas deguonis ir skiriami vaistai, malšinantys gleivinės tinimą bei atveriantys kvėpavimo takus. Ypač sunkiais atvejais gali prireikti prijungti prie dirbtinės plaučių ventiliacijos, kol kvėpuosite savarankiškai.
Kokie vaistai skiriami sunkios astmos gydymui?
- Deguonies terapija.
- Įkvėpiami bronchus plečiantys vaistai: beta-2 agonistai ir anticholinergikai.
- Venų (intraveniniai) kortikosteroidai – hidrokortizonas, metilprednizolonas.
- Intraveniniai bronchus plečiantys preparatai, pavyzdžiui, magnio sulfatas.
- Epinefrinas (adrenalinas).
- Infuzinis skysčių papildymas.
- Įkvėpiami helio dujų mišiniai.
- Intubacija ir mechaninė ventiliacija.
- Prireikus – raminamieji medikamentai.
Kaip apsisaugoti nuo sunkios astmos priepuolių?
Norint sumažinti riziką patirti sunkią astmos ataką, vertėtų:
- Išmokti taisyklingai naudoti inhaliatorius, purkštuvus ir kitus kvėpavimo priežiūros prietaisus – tam būtinai paprašykite išsamaus gydytojo paaiškinimo.
- Žinoti, kada ir kaip vartoti paskirtus vaistus bei stebėti savo būklę (pvz., su srauto matuokliu ar laikantis veiksmo plano).
- Nustatyti ir stengtis išvengti veiksnių, kurie jums sukelia astmą.
- Reguliariai lankytis pas savo gydytoją – svarbu laiku pastebėti pokyčius.
- Kreiptis medicininės pagalbos kuo anksčiau, jei jaučiate, kad kontroliuoti simptomų nebepavyksta.
Perspektyvos ir gyvenimas su ūmine sunkia astma
Sunkios astmos būklės metu beveik visada reikia gydytis ligoninėje – ten išbūsite, kol kvėpavimas bus stabilizuotas. Ypač sudėtingais atvejais gali prireikti gydymo intensyvios priežiūros skyriuje.
Grįžus namo po tokio priepuolio, gydytojas paprastai paskiria kortikosteroidų kursą 12–14 dienų.
Kada būtina nedelsti ir skubėti į gydymo įstaigą?
Jei nebeįmanoma valdyti dusulio ar astmos vaistai nebepadeda, būtina kuo greičiau vykti į skubios pagalbos skyrių.
Klauskite savo gydytojo
- Kokie veiksniai išprovokavo šį astmos paūmėjimą?
- Kaip tinkamai vartoti paskirtus vaistus?
- Kokios gydymo galimybės man tinka?
- Kaip ateityje išvengti tokios situacijos kartojimosi?
