Fizinis aktyvumas – vienas svarbiausių būdų saugoti širdies sveikatą ir mažinti širdies ligų riziką. Pastaraisiais metais vis daugiau mokslinių duomenų rodo, kad judėjimas tiesiogiai susijęs su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų tikimybe.
Fizinio aktyvumo svarba su amžiumi
Bėgant metams daugelis žmonių tampa mažiau aktyvūs. Vis tik vyresniame amžiuje reguliarus fizinis aktyvumas tampa dar aktualesnis. Nors statistika atskleidžia, jog viršsvoris ar nutukimas kamuoja apie 69 procentus suaugusiųjų, ir šis skaičius vis auga, reguliari mankšta gali padėti išvengti tokių problemų kaip aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio lygis bei kitos lėtinės ligos, galinčios baigtis insultu ar širdies infarktu.
Tyrimai parodė, kad vyresniems nei 45 metų asmenims gydytojai vis dažniau rekomenduoja sportuoti – ypač tiems, kuriems nustatyta širdies ar kraujospūdžio problemų. Netgi tarp 85 metų ir vyresnių žmonių patarimų aktyviau gyventi per pastarąjį dešimtmetį padaugėjo dvigubai.
Kodėl sportas naudingas širdžiai?
Mokslas įrodė, kad reguliarūs fiziniai pratimai padeda ne tik stiprinti raumenis, gerinti koordinaciją ar išsaugoti stiprius kaulus, bet ir apsisaugoti nuo daugeliui būdingų su amžiumi susijusių ligų. Judėjimas mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką visų amžiaus grupių žmonėms.
- Žmonėms, turintiems širdies ligą, sportas sumažina mirties nuo šios ligos grėsmę.
- Mažėja tikimybė patirti pakartotinį, net ir nepavojingą gyvybei, širdies smūgį.
- Dažniau pavyksta išvengti operacijų, pavyzdžiui, šuntavimo ar angioplastikos.
- Nesergantiems širdies ligomis žmonėms fizinis aktyvumas padeda sumažinti riziką susirgti ateityje.
Judėjimas ir širdies ligų statistika
Fizinio aktyvumo trūkumas laikomas vienu iš pagrindinių dėl širdies ligų kylančios rizikos veiksnių. Deja, tik šiek tiek daugiau nei penktadalis suaugusiųjų atitinka fizinio aktyvumo rekomendacijas: derina tiek aerobinius, tiek jėgos pratimus.
Reguliari mankšta prisideda prie kraujospūdžio mažėjimo, gerina kraujo riebalų rodiklius. Tam, kad būtų pasiektas apčiuopiamas efektas, rekomenduojama vidutinio arba didelio intensyvumo pratimais užsiimti po 40 minučių 3–4 kartus per savaitę. Širdžiai naudinga rinktis tiek aerobinius, tiek dinaminio pasipriešinimo pratimus.
Tyrimai rodo, kad asmenys, kurie yra aktyvūs, net ir turėdami aukštą kraujospūdį ar padidėjusį cholesterolį, rečiau susiduria su ankstyva mirtimi nei tie, kurie juda mažai. Didesnis fizinis pasirengimas susijęs su 21 proc. mažesne išeminės širdies ligos pasireiškimo tikimybe vyrams ir netgi 29 proc. – moterims. Kuo geresnė bendra fizinė forma, tuo mažesnė mirties nuo širdies ligų arba jų komplikacijų rizika.
Kaip pradėti judėti daugiau?
Jei planuojate pradėti sportuoti ar norite į savo kasdienybę įtraukti daugiau judesio – verta pirmiausia pasitarti su gydytoju. Tai ypač aktualu, jei jau turite širdies negalavimų ar kitų rizikos veiksnių.
Sportuojant nuosekliai, ilgainiui pagerėja kraujotaka, sumažėja kraujospūdis, pagerėja cholesterolio rodikliai, o rizika sirgti širdies ligomis reikšmingai mažėja.
