Arbatų rūgštingumas dažnai kelia klausimų tiek tiems, kurie mėgsta šį gėrimą, tiek besirūpinantiems dantų sveikata. Daugelis arbatų yra švelniai rūgščios, tačiau, palyginus su kitais gėrimais, jų poveikis dantims dažniausiai nėra toks intensyvus.
Kas lemia arbatos rūgštingumą?
Gėrimų rūgštingumas matuojamas pH skale, kur 7 laikoma neutraliu rodikliu. Gėrimai, kurių pH žemesnis nei 4, jau laikomi labai rūgščiais. Kai kurios arbatų rūšys kartais gali turėti itin žemą pH, net iki 3, tačiau dauguma arbatų lieka mažiau rūgščios nei, pavyzdžiui, sultys ar gazuoti gėrimai.
- Skonio rūgštumas – kuo rūgštesnė skonyje arbata, tuo žemesnis jos pH.
- Vaisinė arbata dažnai pasižymi didesniu rūgštingumu nei žolelių arbatos.
- Rūgštingumą gali keisti užpylimo trukmė, pridėtos žolelės ar vaisiai, taip pat vandens kiekis.
Jei norite sumažinti arbatos rūgštingumą, verta ją skiesti vandeniu, kadangi vanduo pH skalėje yra neutralus.
Kaip arbata veikia dantis?
Nors rūgštesni gėrimai gali paveikti dantų emalį, dauguma arbatų nėra tokios rūgščios, kad sukeltų žymesnę žalą. Net jei pH trumpam nukrenta, dantų emalis atsistato per kelias minutes po to, kai baigiate gerti arbatą. Visgi, kai kurie veiksniai gali padidinti riziką:
- Gėrimas per šiaudelį padeda skysčiui kuo mažiau liestis su dantimis.
- Venkite ilgai laikyti arbatą burnoje ar skalauti ja burną.
- Netrinkite dantų iškart po rūgštaus gėrimo – palaukite bent 30 minučių, kad emalis atsigautų.
Juodoji arbata, nors dažnai bijoma dėl galimų dėmių ant dantų, rūgštingumo požiūriu nėra itin pavojinga. Visuomet padės reguliarūs vizitai pas odontologą. Jei dėmės jus erzina – profesionalus dantų valymas yra efektyvus sprendimas.
Ar kava rūgštesnė už arbatą?
Palyginus populiariausias gėrimo rūšis, tiek juodoji, tiek žalioji arbata paprastai turi aukštesnį pH nei kava, t. y. jos rūgštingumas mažesnis. Juodosios arbatos pH gali būti apie 6,4, kavos – apie 5,4. Labai rūgščios arbatos, tokios kaip vaisinės ar citrininės, gali būti rūgštesnės už kavą, tačiau tai gana reta.
Ar arbata dirgina skrandį?
Daugumai žmonių įprasta arbata skrandyje nesukelia didesnio rūgštingumo. Jei pastebite, kad skrandyje per daug rūgščių po šio gėrimo, išbandykite žolelių arbatą arba arbatą su pienu. Pastarasis dažnai padeda sumažinti skrandžio atsaką į arbatą. Be to, kai kurios žolelinės arbatos netgi naudinga žmonėms, kurių skrandis jautrus ar linkęs į rūgščių refliuksą.
Arbatą gali gerti ir vaikai?
Arbata vaikams – verta alternatyva saldiems gėrimams, tačiau prieš duodant ją mažiesiems, svarbu atkreipti dėmesį į užpylimo trukmę. Kuo ilgiau arbata bręsta, tuo daugiau joje susikaupia kofeino. Vaikams rekomenduojama rinktis trumpiau užplikytą, be vaisių priedų ar papildomų skonių arbatą. Tai padeda išvengti per didelio kofeino ir rūgštingumo.
Patarimai mėgstantiems arbatą
- Biri ar buteliuose parduodama arbata gali turėti didesnį rūgštingumą – skiedžiant ją vandeniu galėsite sumažinti rūgštumą.
- Reguliarus dantų valymas ir profilaktinės apžiūros – svarbus žingsnis norint išsaugoti dantis sveikus ir švarius.
- Papildomai galima išbandyti kitas, mažiau rūgščias žolelių arbatas: imbiero, kiaulpienių, šventojo baziliko (tulsi), šafrano – jos draugiškos dantims ir skrandžiui.
Mėgaukitės savo mėgstama arbata atsakingai ir nepamirškite reguliarių dantų priežiūros – tuomet net rūgštesni skoniai taps visiškai saugūs kasdienėje mityboje.













