Skandinavijos šalys garsėja sauna kaip vieta ne tik atsipalaiduoti, bet ir bendrauti. Pas mus saunos populiarumas po truputį auga – jas jau galima rasti daugelyje sporto klubų ar bendruomenės centrų. Daugelis mėgsta karštos saunos ritualą dėl atsipalaidavimo, tačiau kyla klausimas: ar prakaitavimas karštyje tikrai padeda numesti svorio?
Kaip veikia skirtingos saunos rūšys
Sauna – tai specialiai įkaitintas kambarys, kurio temperatūra svyruoja nuo maždaug 65 iki 90 laipsnių Celsijaus. Skirtingų šalių tradicijos šiek tiek skiriasi: pavyzdžiui, suomiška sauna pasižymi sausais garais, o turkiškuose pirtyse vyrauja didelė drėgmė. Paprastai žmonės saunoje praleidžia nuo 15 iki 30 minučių.
- Saunos su malkomis – akmenys kaitinami ugnimi; oro drėgnumas žemas, bet temperatūra aukšta.
- Elektrinės saunos – įrengtos grindyse ar sienose montuojamomis krosnelėmis; vėlgi, daug karščio ir mažai drėgmės.
- Garų pirtys (dar vadinamos turkiškomis) – čia temperatūra kiek žemesnė, tačiau drėgmė siekia net 100 procentų.
- Infraraudonųjų spindulių saunos – kūną šildo šviesos bangos, o pats kambarys įšyla minimaliai; poveikis panašus į tradicines saunas.
Ar galima atsikratyti svorio saunoje?
Kol kitur svoris tirpsta lėtai, saunoje gali pastebėti greitą sumažėjimą – tačiau tai tik laikinas efektas. Svoris krenta dėl gausaus prakaitavimo, taigi prarandamas vanduo, o ne riebalai. Atsigaivinęs vandeniu, greitai atgausi prarastus kilogramus.
Karštis šiek tiek paspartina širdies ritmą – šis efektas primena labai lengvą fizinį aktyvumą. Tačiau papildomų kalorijų sudeginama labai nedaug; tikėtis ryškaus ir tvaraus svorio pokyčio vien nuo prakaitavimo būtų klaida.
Dehidratacijos pavojai
Didelis karštis iš organizmo pašalina skysčius – gausiai prakaituojant netenkama daug vandens. Jei neišgeri pakankamai, gresia dehidratacija. Net per trumpą laiką saunoje gali netekti iki pusės litro skysčių – todėl svarbu reguliariai gerti vandenį prieš ir po procedūros.
Sunkus skysčių trūkumas yra rimtas pavojus sveikatai, todėl būtina stebėti savo savijautą. Pirmi dehidratacijos požymiai gali būti:
- sausumo pojūtis burnoje,
- stiprus troškulys,
- galvos skausmas,
- svaigulys,
- retesnis šlapinimasis.
Vyresnio amžiaus žmonės, taip pat sergantys lėtinėmis ligomis (cukriniu diabetu, inkstų ar širdies nepakankamumu), bei nėščiosios dehidratacijos riziką patiria dažniau.
Širdies ir kraujagyslių veikla saunoje
Karštis saunoje plečia kraujagysles ir pagerina kraujo apytaką, tai gali padėti sumažinti kraujospūdį. Kai kurie naujausi tyrimai susieja reguliarų saunos lankymą su širdies sveikatos pagerėjimu.
Vis dėlto žmonės, turintys širdies sutrikimų – pavyzdžiui, nereguliarų pulsą ar persirgę infarktu – turėtų su sauna elgtis labai atsargiai. Taip pat, turint padidintą kraujospūdį, svarbu vengti staigių temperatūrų pokyčių, nes tai gali sukelti pavojingų širdies reakcijų. Jei vartojate vaistus širdžiai, būtina pasitarti su gydytoju, ar saugu lankytis saunoje.
Naudingi patarimai ir apibendrinimas
Remiantis įvairių šalių – Suomijos, Japonijos ar Vokietijos – tyrimais, reguliarus laikas saunoje turi nemažai privalumų sveikatai. Jei neturite rimtų sveikatos problemų, laikas karštoje pirtyje yra saugus ir gali būti puikus ritualas savijautai gerinti. Tačiau nėščiosioms ir žmonėms, kurių sveikata trapi, būtina pasitarti su sveikatos specialistu dar prieš pradedant naudotis sauna.
