Burnos priežiūra šiandien atrodo daug pažangesnė negu mūsų protėvių laikais. Tačiau daugelis nustebtų sužinoję, kad pastą dantims valyti žmonės naudojo jau prieš daugiau nei du tūkstančius metų – apie 500 metus prieš mūsų erą. Senovės graikai naudojo unikalius mišinius, kurių sudėtyje buvo rūdžių ir susmulkinto koralo, kad švarintų dantis. Tuomet dantų šepetėlių nebuvo – juos atstojo sutrinti medžių šakelių gniužulai, kuriuos žmonės kramtydavo, tikėdamiesi išvalyti burną.
Laimei, šiais laikais galime džiaugtis kur kas veiksmingesnėmis burnos higienos priemonėmis. Dantys tarnauja kasdien, todėl verta žinoti apie juos ir pasirinkti tinkamus įpročius, kad galėtumėte džiaugtis sveika šypsena daugybę metų.
Dantys kiekvienam – saviti
Kiekvieno žmogaus dantys – tokie pat individualūs kaip ir pirštų antspaudai. Net dvyniai turi skirtingą dantų išsidėstymą ir formą. Įdomu tai, kad kiekvienas žmogus turi ir unikalų „liežuvio antspaudą”.
Kiek dantų turime?
Tipinis suaugusio žmogaus burnoje rasite viso 32 dantis – nuo priekinių iki pat krūminių. Juos sudaro:
- 8 kandžiai (priekiniai dantys)
- 4 iltiniai
- 8 kapliai
- 12 krūminių
Dantų emalis – tikra tvirtovė
Išoriniame kiekvieno danties sluoksnyje slepiasi emalis – kiečiausia jūsų kūno medžiaga. Jis apsaugo po juo esančias jautrias danties dalis. Emalio sudėtyje gausu kalcio ir fosforo, tačiau ypatingas stiprumas priklauso ir nuo jį formuojančių baltymų bei kristalų.
Net stipriausias sluoksnis pažeidžiamas
Nors emalis saugo dantį nuo kasdienio nusidėvėjimo, jis nėra nepažeidžiamas. Cukrūs ir rūgštys, pavyzdžiui, esančios gazuotuose gėrimuose, reaguoja su burnos bakterijomis ir kenkia emaliui, kas ilgainiui sukelia ėduonį. Emaliui įskilus ar susidėvėjus gali atsirasti jautrumas ir skausmas.
Kodėl dantys gelsta?
Spalvos pasikeitimus dantyse lemia ne vien kavos dėmės. Dantų balumą palaiko sveikas emalis – jam plonėjant ar pažeidžiant paviršių dantys ima gelsti, neretai jaučiamas nemalonus skausmas ar jautrumas.
Danties struktūra: emalis ir dentinas
Po emaliu slypi dentinas – dar vienas tvirtas sluoksnis, kuris išlieka kietesnis už kaulą. Dentinas sudarytas iš mažyčių kanalėlių, per kuriuos dantis gauna maistinių medžiagų ir nervinių signalų. Skirtingai nei emalis, kuris lieka nepakitęs, dentinas gali augti ir keistis viso gyvenimo metu.
Burnoje knibžda šimtai bakterijų rūšių
Ant dantų nuolat susidaro apnašos, kuriose gyvena šimtai skirtingų bakterijų. Viena pagrindinių kenksmingos apnašos sudėtinių dalių yra Streptococcus mutans rūšis – ši bakterija paverčia cukrų rūgštimis, pažeidžiančiomis dantų paviršių.
Apnašos – didžiausias priešas
Bespalvė ir lipni apnašų masė susidaro nuolatos, todėl būtina ją reguliariai šalinti, valantis ir siūlu išvalant dantis bent du kartus per dieną. Jei apnašos nešalinamos, jos sukietėja ir tampa sunkiai pašalinamu akmenimis. Reguliarus apsilankymas pas specialistą užtikrina, kad apnašos būtų kruopščiai pašalintos.
Seilių reikšmė burnos sveikatai
Vidutiniškai per gyvenimą kiekvienas žmogus išskiria apie 10 tūkstančių galonų seilių. Seilės svarbios ne tik todėl, kad sudrėkina burną ar padeda nuryti maistą. Jose yra fermentų, skaidančių maistą, bei kalcio ir fosforo, kurie palaiko rūgščių ir šarmų pusiausvyrą burnoje, drėkina paviršių, saugo nuo ėduonies ir šalina maisto likučius.
Tikėjimai apie dantis senovėje
Iki praėjusio amžiaus pradžios žmonės dažnai tikėjo, kad dantų skausmą sukelia burnoje gyvenantis „dantų kirmėliukas“. Jei skausmas liaudavosi – manyta, kad kirmėliukas tiesiog ilsisi.
Kodėl dantenos tokios svarbios?
Nors dantis matome tik ištraukus iš dantenų, maždaug trečdalis kiekvieno danties slepiasi po audiniu. Dantenos turėtų būti rausvos, tvirtos ir be uždegimo požymių, nes tik sveikos dantenos užtikrina ilgalaikę dantų bei burnos sveikatą.
