Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) yra ilgalaikė kvėpavimo sistemos būklė, dėl kurios žmogui darosi sunkiau įkvėpti ir iškvėpti. Medicinos praktikoje pastebima, kad LOPL dažniausiai išsivysto po daugelio metų rūkymo, tačiau kvėpavimo takus taip pat gali ilgainiui žaloti ir kiti dirgikliai, pavyzdžiui, dulkės ar cheminės medžiagos. Sergant LOPL didėja sunkių komplikacijų rizika, o viena pavojingiausių – plaučių uždegimas (pneumonija).
Plaučių uždegimas ir kodėl jis pavojingas sergant LOPL
Plaučių uždegimas – tai plaučių audinio uždegimas, galintis pasireikšti bet kuriame amžiuje. Pagal dabartines medicinos žinias, uždegimą dažniausiai sukelia infekcija arba į kvėpavimo takus patekusios svetimos medžiagos.
Dažniausios priežastys
- virusinė infekcija;
- bakterinė infekcija;
- grybelinė infekcija;
- įkvėptos dalelės ar skysčiai (pavyzdžiui, aspiracija).
Pneumonija pavojinga tuo, kad sutrikus dujų apykaitai į kraują patenka mažiau deguonies. Kai audiniai gauna per mažai deguonies, ląstelės pradeda blogiau funkcionuoti, o sunkiais atvejais gali vystytis gyvybei grėsmingos būklės. Sergant LOPL ši rizika yra didesnė, nes plaučiai jau būna pažeisti ir mažiau atsparūs infekcijoms.
Kodėl LOPL didina pneumonijos tikimybę
Moksliniai duomenys rodo, kad žmonės, turintys lėtinių plaučių ligų, pneumonija serga dažniau. Tai siejama su keliais veiksniais: susilpnėjusiu kvėpavimo takų apsauginiu mechanizmu, prastesniu gleivių pasišalinimu ir bendra organizmo geba kovoti su infekcijomis.
Papildomai riziką didina situacijos, kai imuninė sistema veikia nepakankamai efektyviai, taip pat kai organizmui sunkiau „perfiltruoti“ su oru patenkančius mikroorganizmus (virusų ir bakterijų daleles). Dėl to infekcija gali lengviau įsitvirtinti ir plisti plaučiuose.
Kaip atpažinti galimą pneumoniją
Pneumonijos požymiai gali priminti LOPL paūmėjimą, todėl svarbu atkreipti dėmesį į pokyčius ir simptomų intensyvėjimą. Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad įspėjamieji signalai dažnai yra ne vienas, o keli pasireiškiantys kartu.
Dažni simptomai
- dusulys, kuris pastebimai stiprėja;
- staiga atsiradęs jausmas, kad nepavyksta „atsigauti“ ar įkvėpti pakankamai oro;
- užsitęsęs „užgulimas“ ar krūtinės sunkumas, trunkantis ilgiau nei kelias dienas;
- pasikeitę skrepliai: jų daugiau, jie tirštesni, gelsvi ar žalsvi;
- karščiavimas;
- šaltkrėtis;
- nuolatinis, neįprastai stiprus nuovargis.
Jeigu įtariate plaučių uždegimą, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Įprastai apžiūros metu gydytojas įvertina kvėpavimą klausydamas krūtinės ląstą, taip pat gali atlikti papildomą apčiuopą ar „paklausyti“ krūtinės ląstos skleidžiamų garsų, siekdamas pastebėti uždegimui būdingus pakitimus.
Kaip nustatoma diagnozė
Norint patvirtinti pneumoniją ir įvertinti jos priežastį bei išplitimą, gali būti skiriami tyrimai. Pasirinkimas priklauso nuo simptomų sunkumo ir bendros sveikatos būklės.
- krūtinės ląstos rentgenograma;
- kompiuterinė tomografija (kai reikia detalesnio vaizdo);
- kraujo tyrimai;
- skreplių tyrimas (pasėlis ar kiti metodai), padedantis nustatyti infekcijos sukėlėją.
Kartais prireikia ir kitų tyrimų, kad būtų tiksliau nustatyta infekcijos vieta plaučiuose ir pasirinktas tinkamiausias gydymas.
Gydymo principai
Pneumonijos gydymas parenkamas pagal tikėtiną ar patvirtintą priežastį. Bakterinės kilmės pneumonijai dažniausiai skiriami antibiotikai. Sergant lengvesne forma ir gydantis ambulatoriškai, gydytojas gali paskirti vieną iš kelių dažnai taikomų antibiotikų variantų, pavyzdžiui, amoksiciliną, doksicikliną, klaritromiciną arba azitromiciną.
Pradėjus tinkamą gydymą, savijauta neretai ima gerėti per kelias dienas. Vis dėlto praktikoje pabrėžiama, kad labai svarbu vaistus vartoti tiksliai taip, kaip nurodyta, ir užbaigti visą paskirtą kursą net jei simptomai sumažėjo anksčiau. Per anksti nutraukus antibiotikus, bakterijos gali išlikti ir infekcija gali atsinaujinti.
Jei pneumoniją sukėlė virusai, kai kuriais atvejais (ypač esant sunkesnei eigai) gali būti svarstomas antivirusinis gydymas. Sergant LOPL gydytojas taip pat gali koreguoti įkvepiamų vaistų vartojimą arba skirti steroidinių vaistų (įkvepiamų ar geriamų), nepriklausomai nuo pneumonijos priežasties, jei to reikia kvėpavimo takų uždegimui kontroliuoti.
Kada situacija gali tapti skubi
Negydoma arba pavėluotai nustatyta pneumonija gali komplikuotis ūminiu kvėpavimo nepakankamumu. Tokiais atvejais pagalba turi būti suteikta nedelsiant, kad būtų sumažinta ilgalaikio plaučių pažeidimo rizika.
Sunkesnės eigos atvejais gali prireikti gydymo ligoninėje, kartais ir intensyviosios terapijos. Kai organizmui trūksta deguonies arba kaupiasi anglies dioksidas, gali būti taikoma kvėpavimo pagalba, kuri padeda užtikrinti deguonies patekimą į audinius ir gerinti dujų apykaitą.
Kaip sumažinti pneumonijos riziką sergant LOPL
Vienas praktiškiausių būdų geriau jaustis sergant LOPL – kiek įmanoma sumažinti infekcijų tikimybę. Pneumonijos profilaktikai dažnai rekomenduojama vakcinacija nuo pneumokokinės infekcijos, kuri padeda apsisaugoti nuo vienos dažniausių bakterinių pneumonijos priežasčių, ypač vyresniame amžiuje ir sergant lėtinėmis plaučių ligomis.
Taip pat svarbi kasmetinė gripo profilaktika, nes gripas sergant LOPL gali greitai komplikuotis ir pereiti į pneumoniją. Sumažinus riziką susirgti gripu, sumažėja ir dalies pneumonijų tikimybė.
Jei rūkote, verta siekti mesti. Rūkymas yra glaudžiai susijęs su LOPL išsivystymu ir taip pat didina pneumonijos riziką. Net ir ilgai rūkiusiems žmonėms metimas dažnai padeda sumažinti kvėpavimo takų dirginimą ir infekcijų tikimybę.
Kasdieniai įpročiai taip pat turi reikšmės: dažnas rankų plovimas, vengimas artimo kontakto su sergančiais asmenimis ir atsargumas, kai aplinkoje plinta kvėpavimo takų infekcijos. Jei lankytojai turi peršalimo požymių, racionalu vizitą atidėti. Sergant LOPL, jūsų pačių prevenciniai veiksmai dažnai tampa pirmąja apsaugos linija nuo infekcijų.













