Strabizmo operacija, dar vadinama akių raumenų operacija, yra chirurginė strabizmo, šypsenų ar netinkamai išsidėsčiusių akių korekcija. Tai būklė, kai abi akys nesiorientuoja į tą pačią kryptį. Operacijos metu chirurginiu būdu koreguojami ekstrakuliariniai raumenys, kad akies obuolys būtų centriniame taške ir turėtų tą pačią vertikalią bei horizontalinę regėjimo kryptį. Strabizmo operacija taiso akių raumenų disbalansą, ekstrakuliarių raumenų padidėjimą ar silpnus akių raumenis, atsiradusius dėl įgimtų akių ligų ar centrinės nervų sistemos ligų, taip pat padeda išvengti komplikacijų, tokių kaip neryškus regėjimas, dvigubas regėjimas ar regėjimo sutrikimai. Strabizmas, arba akių netinkamas išsidėstymas, gali būti gydomas akių tyrimu ir operacija, atliekama specialisto oftalmologo, kai tik pasireiškia simptomai.
Kodėl reikalinga strabizmo operacija?
Nepakankamai gydomas strabizmas arba kryžminės akys ikimokyklinio amžiaus vaikams gali sukelti neryškų regėjimą, dvigubą regėjimą ir 3D regėjimo praradimą, galiausiai sukeldamas „tinginę akį” (ambliopiją). Vaikas pradeda naudoti tik vieną akį, o smegenys pradeda slopinti vaizdą, gautą iš nukrypusios akies, ir galiausiai blokuoja vizualinį signalą iš šios akies. Strabizmo operacija, kurią sukelia raumenų disbalansas arba ekstrakuliarių raumenų padidėjimas, gydo neryškų regėjimą, dvigubą regėjimą ir akių nuovargį, subalansuoja akių išsidėstymą ir išsaugo 3D regėjimą.
Kokie yra strabizmo tipai?
- Esotropija (horizontalus vidinis tipas) yra strabizmas, kai viena arba abi akys juda link vidinio akies kampo arba nosies. Esotropija dažnai pastebima kūdikiams, vyresniems nei 4 mėnesių, ir vadinama kūdikių esotropija.
- Exotropija (horizontalus išorinis tipas) yra strabizmas, kai viena arba abi akys juda link išorinių akių kampų. Exotropija dažnai siejama su trumparegystė, dėl tokių akių ligų kaip debesuoti lęšiai, stiklakūnio degeneracija, tinklainės liga, atsiradusi dėl traumos ar geltonosios dėmės degeneracijos.
- Hypertropija (vertikalus aukštyn) yra strabizmas, kai viena akis žiūri tiesiai, o kita žiūri į viršų dėl ekstrakuliarių raumenų anomalijų.
- Hypotropija (vertikalus žemyn) yra strabizmas, kai viena akis žiūri tiesiai, o kita žiūri žemyn dėl ekstrakuliarių raumenų anomalijų, dėl ko akies obuolys nusileidžia žemyn.
- Torsionalinis strabizmas yra toks, kai akys sukasi vidun arba lauk.
- Phoria yra latentinis strabizmas, kai akies padėtis yra centre, kai abi akys atviros, tačiau nukrypsta, kai viena akimi uždengiama. Jei uždengta akis vėl atveriama, ji grįžta į centrinę padėtį. Phoria dažnai sukelia akių nuovargį.
- Pseudostrabizmas yra tam tikrų vaikų veido anatominė ypatybė, dėl kurios atrodo, kad vaikas turi strabizmą, tačiau jis neturi raumenų anomalijų ar dvigubo regėjimo. Pavyzdžiui, vaikas gali turėti plačią nosies tiltą arba didelę juodą akį, arti vidinių akių kampų, suteikiančią esotropijos įspūdį.
Kokios yra strabizmo priežastys?
Yra šeši ekstrakuliariniai raumenys, kurie kontroliuoja akies judėjimo kryptį: aukštyn, žemyn, kairėn ir dešinėn, kad būtų galima normaliai matyti. Strabizmo simptomai kyla dėl abnormalios ekstrakuliarių raumenų struktūros, pavyzdžiui, raumenų padidėjimo, dėl ko atsiranda disbalansas, netinkama akies judėjimo koordinacija ir nesugebėjimas orientuotis į objektus ta pačia kryptimi. Strabizmą taip pat gali sukelti šie veiksniai:
- Refrakciniai sutrikimai: trumparegystė, toliaregystė ir astigmatizmas. Esotropija dažnai pasitaiko vaikams, turintiems vidutinę toliaregystę, nes akys turi labiau susikoncentruoti, kad geriau matytų objektus. Refrakciniai sutrikimai vaikams, turintiems trumparegystę ar astigmatizmą, gali sukelti akių raumenų disbalansą, dėl ko atsiranda strabizmas.
- Centrinės nervų sistemos ligos: paprastai centrinė nervų sistema reguliuoja ir kontroliuoja ekstrakuliarių raumenų veiklą. Jei centrinė nervų sistema yra pažeista, ekstrakuliariniai raumenys gali paralyžuoti, dėl ko vėluoja fizinis ir smegenų vystymasis. Be to, kai kurios ligos, tokios kaip cerebralinis paralyžius, gali taip pat paveikti centrinę nervų sistemą.
- Genetika: Strabizmas, sukeltas paveldėjimo, gali sukelti ekstrakuliarių raumenų anomalijas, pavyzdžiui, įgimtą fibrozės sindromą, Noonan sindromą ar Edward’o sindromą.
- Akių ligos: Vienpusės akių ligos gali sukelti neryškų regėjimą, geltonosios dėmės degeneraciją ir raumenų disbalansą, kas gali sukelti strabizmą, tiroidinę ligą, meningitą, smegenų navikus ar vėžį.
- Akių trauma arba sunki smegenų žala, atsiradusi dėl trauminio kaukolės lūžio, sulaužyto akiduobės, intrakranijinės hemoragijos ar insulto.
Kokie yra strabizmo simptomai?
- Abi akys nesiorientuoja į tą pačią kryptį, akys yra netinkamai išsidėsčiusios.
- Abi akys nesimeta kartu ir nesimeta sinchroniškai.
- Vieną akį dažnai užsimerkiama, uždaroma arba mirksima, kai yra ryški šviesa.
- Uždengiant vieną akį, žiūrint į objektus ar skaitant ženklus.
- Pasukama kaklas ar galva, kai žiūrima į objektus ar kalbama su partneriu.
- Regėjimo sutrikimai, neteisingas gylio suvokimas, susidūrimas su objektais.
- Galvos skausmas, akių įtampa, sunkumai skaitant, nuovargis.
- Vaikui augant, vystosi neryškus regėjimas, dvigubas regėjimas ir tinginė akis.
Koks yra diagnozavimo procesas prieš strabizmo operaciją?
Oftalmologas nustatys strabizmo operacijos poreikį gydyti ekstrakuliarių raumenų padidėjimą ir akių raumenų disbalansą, įskaitant strabizmą, kuris kelia didelį riziką prarasti binokulinį regėjimą ir negali būti gydomas kitais metodais. Oftalmologas diagnozuos strabizmą atlikdamas šiuos tyrimus:
- Medicinos istorija: teiraujamasi apie amžių, kai pasireiškė strabizmas, ar buvo galvos pasukimas, ar akys krypsta į vieną pusę, ar yra šeimos istorija.
- Akių tyrimas: tiriama tinklainė, regos nervas ir kraujagyslės, ieškant geltonosios dėmės degeneracijos, ragenos degeneracijos, glaukomos, diabetinės retinopatijos ar tinklainės vėžio požymių.
- Regėjimo aštrumas: matuojamas akių lygis, tikrinama rega artimiems ir tolimiems objektams.
- Refrakcija: tikrinami refrakciniai sutrikimai (trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas) ir vertinama rega.
- Šviesos refleksų testas: žiūrima tiesiai į šviesos šaltinį iš maždaug 30-90 cm atstumo, tikrinama šviesos atspindžio paskirstymas ant rainelės.
- Uždengimo testas: žiūrima į objektą, uždengiant vieną akį popieriumi. Strabizmas nustatomas, jei uždengta akis juda, kai yra uždengta.
Koks yra strabizmo operacijos procesas?
Operacija gali būti atliekama vaikams nuo 1 metų ir vyresniems kaip ambulatorinė procedūra, nereikalaujant hospitalizacijos. Pacientas gali grįžti namo po anestezijos atsigavimo, jei bendras fizinis įvertinimas oftalmologo yra patenkinamas ir nenustatyta rimtų komplikacijų.
- Anesteziologas suteiks lengvą sedaciją ir anesteziją pacientui prieš operaciją.
- Oftalmologas naudos spekulumą, kad laikytų akį plačiai atvirą. Jis pasuks akies obuolį į kairę ir dešinę, aukštyn ir žemyn, kad nustatytų, kuriuos ekstrakuliarius raumenis reikės operuoti.
- Oftalmologas atlieka strabizmo operaciją, chirurgiškai koreguodamas ekstrakuliarius raumenis, kad akies obuolys būtų centriniame taške, ir padaro mažą pjūvį ant junginės, kad subalansuotų raumenų ilgį ir įtampą.
- Jei ekstrakuliariniai raumenys yra per laisvi, oftalmologas išpjaus dalį raumenų, kad juos sutrauktų. Jei jie per daug įtempti, oftalmologas perkelia atsitraukimo tašką gilyn.
- Kai vyzdžių padėtis simetriškai išsilygina, oftalmologas siuva pjūvį, uždeda akių lašus ir uždengia akį. Paprastai operacija trunka nuo 30 minučių iki 2 valandų, priklausomai nuo atvejo sudėtingumo.
Koks yra pooperacinis priežiūros procesas po strabizmo operacijos?
- Oftalmologas suplanuos kontrolinį vizitą kitą dieną po operacijos.
- Vartokite vaistus, kaip nurodė gydytojas, kad sumažintumėte galimą skausmą ir uždegimą.
- Venkite trinti ar spausti akis ir miegokite su akies apsauginiu skydeliu 2 savaites, kad išvengtumėte atsitiktinio trynimo.
- Naudokite akių lašus, kaip nurodė gydytojas, kad išvengtumėte infekcijų, uždegimų ir dirginimo.
- Venkite, kad vanduo patektų į akis; neskalaukite veido 2 savaites ir neplaukite 2-3 mėnesius.
- Venkite sunkių fizinių užsiėmimų ir sunkių daiktų kilnojimo 2 savaites.
- Reguliariai lankykite oftalmologo vizitus, kad stebėtumėte simptomus ir pooperacinį įvertinimą.
Kokios yra strabizmo operacijos komplikacijos?
Strabizmo operacija yra mažos apimties procedūra ir laikoma labai saugia. Operacijos sėkmės rodiklis yra 80-90%, atsižvelgiant į amžių, strabizmo tipą ir sudėtingumą. Pooperacinės komplikacijos gali būti infekcija, hiphemija (kraujavimas akyje) ir dvigubas regėjimas. Tačiau simptomai palaipsniui gerėja ir išnyksta. Oftalmologas rekomenduos tinkamą gydymą, atitinkantį individualius poreikius.
Kokie yra strabizmo operacijos privalumai?
- Maža operacija, mažiau skausminga, greitas atsigavimas.
- Ambulatorinė procedūra: žaizda greitai gyja, regėjimas atsistato greitai.
- Labai saugi, mažas rizikos lygis, mažai komplikacijų.
- Gydo dvigubą regėjimą, akių nuovargį.
- Užkerta kelią „tinginei akiai”, 3D regėjimo praradimui.
- Mažiau audinių pažeidimų, mažiau kraujo netekimo.
- Gerina asmenybę ir gyvenimo kokybę.
- Pašalina gyvenimo apribojimus ir didina galimybes.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
