Priklausomos asmenybės sutrikimas yra psichikos sveikatos būklė, kai žmogus itin stipriai priklauso nuo kitų žmonių, ypač emociniame ir kasdieniniame gyvenime. Tokį asmenį aplinkiniai dažnai apibūdina kaip itin prisirišusį ar net pernelyg glaudžiai besilaikantį kitų. Jis jaučia poreikį būti prižiūrimas, sulaukti atjautos ir paramos net priimant paprasčiausius kasdienius sprendimus, tokius kaip drabužių pasirinkimas ar maistas. Kiti gali pastebėti, kad tokie žmonės retai suvokia savo elgesio ar minčių problematiškumą.
Priklausomo asmenybės sutrikimo požymiai
Šiam sutrikimui būdinga nuolatinė priklausomybė nuo kitų, siekiant, kad būtų pasirūpinta ne tik emociniais, bet ir praktiniais poreikiais. Žmonės, turintys priklausomą asmenybės sutrikimą, dažnai jaučia didelį nesaugumą, bijo būti vieni ir sunkiai patys imasi veiksmų. Tarp pagrindinių simptomų galima išskirti šiuos:
- Nuolatinis poreikis, kad kiti patartų ir patvirtintų įvairius kasdienius sprendimus.
- Didelis sunkumas pradėti veiklą savarankiškai ar priimti atsakomybę už savo veiksmus.
- Baimė netekti pagalbos, todėl stengiamasi nediskutuoti ir nekonfliktuoti santykiuose.
- Polinkis daryti ir nepatogius ar nemalonius darbus, kad tik išsaugotų kito paramą.
- Jautrumas, nemalonumas būti vieniems, stiprus bejėgiškumo jausmas nutrūkus artimiems santykiams.
- Tolerancija net netinkamam elgesiui ar smurtui, baiminantis prarasti svarbias artimas sąsajas.
Šie požymiai trukdo normaliai funkcionuoti kasdienybėje, daro įtaką santykiams ir gali lemti problemų darbe ar šeimoje.
Kas sukelia priklausomą asmenybės sutrikimą?
Nors apie priklausomo asmenybės sutrikimo kilmę žinoma mažai, tikėtina, kad susiformavimui įtakos turi įvairūs veiksniai:
- Patirto smurto ar užgaulios aplinkos istorija – dažni epizodai šeimoje, kai žmogui teko patirti psichologinį, emocinį ar fizinį smurtą, gali padidinti riziką šiam sutrikimui išsivystyti.
- Vaikystės traumos – vaikai, patyrę nepriežiūrą ar nelaimę, pavyzdžiui, sunkų susirgimą, vėliau dažniau susiduria su priklausomumo apraiškomis.
- Paveldimumas – šeimoje esant priklausomybės ar kitų nerimo sutrikimų atvejų, rizika susirgti gali būti didesnė.
- Kultūriniai ir šeimos modeliai – kai kuriose bendruomenėse pačių poreikių išreiškimas ar savarankiškumas nėra skatinami, labiau akcentuojamas klusnumas, autoriteto pagarbą, tai prisideda prie priklausomų bruožų vystymosi.
Diagnozės nustatymas
Kol asmenybė bręsta ir vystosi vaikystėje bei paauglystėje, galutinių asmenybės sutrikimų diagnozių paprastai neskiriama. Tokios būklės kaip priklausomo asmenybės sutrikimas dažniausiai nustatomos tik asmeniui sulaukus pilnametystės, nes gydytojas turi įsitikinti, kad elgesio modeliai yra ilgalaikiai ir neišsisprendžia su laiku.
Sunku nustatyti priklausomą asmenybės sutrikimą, nes daugelis žmonių neatpažįsta savo elgesio kaip problema. Dažniausiai į psichikos sveikatos specialistus kreipiamasi dėl kitų sunkumų, tokių kaip nerimas ar depresija, kurie kyla dėl priklausomybės sukeltų problemų šeimoje ar darbe.
Diagnozuojant gydytojas ar psichologas gilinasi į gyvenimo istoriją, tarpusavio santykius, darbo patirtį ir gebėjimą suvokti realybę. Neretai vertinama ir artimųjų nuomonė tam, kad būtų galima pilniau įvertinti asmens elgesį ir požiūrį.
Priklausomo asmenybės sutrikimo kriterijai
Sutrikimas diagnozuojamas, jei daugelį metų pastebima bent penki iš šių būdingų bruožų:
- Nuolatinis nepasitikėjimas savimi priimant net paprasčiausius kasdienius sprendimus be didelės kitų įtakos ar pritarimo.
- Polinkis leisti kitiems spręsti svarbius gyvenimo klausimus.
- Baimė nesulaukti paramos ar pritarimo, verčianti sunkiai ar visai neiginėti nuomonę ar nesutikti.
- Negebėjimas pradėti veiklų savarankiškai dėl nepasitikėjimo savimi ar kompetencijos stygiaus.
- Pasiryžimas atlikti nemalonius darbus, kad tik sulauktų kitų dėmesio ar prielankumo.
- Stiprus nerimas ir bejėgiškumo jausmas likus be artimų žmonių.
- Poreikis greitai užmegzti naujus artimus ryšius praradus buvusius santykius.
- Nerealistiškos baimės likti vienam ir nesugebėti pasirūpinti savimi.
Gydymas ir pagalba
Gydyti asmenybės sutrikimus nėra lengva, kadangi jie susiformuoja per daugelį metų ir tampa žmogaus tapatybės dalimi. Vis dėlto, galima pasiekti teigiamų pokyčių taikant ilgalaikę psichoterapiją ir, esant poreikiui, medikamentinį gydymą.
Psichoterapijos galimybės
- Psichodinaminė terapija – tai giluminė psichoterapija, kurios metu žmogus gvildena sudėtingus santykius ir atpažįsta elgesio kilmę. Šis savęs pažinimas padeda keisti santykį tiek su savimi, tiek su kitais.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET) – šios terapijos tikslas yra atpažinti ir keisti neigiamas mintis bei elgesio modelius, kurie trukdo būti savarankišku ir užtikrintu. KET padeda ugdyti asertyvumą, lavinti nepriklausomybę ir pozityvų požiūrį į save.
Labai svarbu, kad žmogų gydant dalyvautų artimi žmonės – jų palaikymas skatina teigiamas permainas.
Vaistai
Specialiai šiam sutrikimui skirtų vaistų nėra, tačiau dažniems emociniams sunkumams valdyti – tokie kaip nerimas ar depresija – gali būti skiriami papildomi medikamentai. Tai gali padėti lengviau taikyti ir kitas gydymo priemones.
Prevencija
Priklausomos asmenybės sutrikimo išvengti nėra galimybės, tačiau tinkamai pradėtas gydymas gali sumažinti kasdienio gyvenimo trikdžius, pagerinti santykius su artimaisiais ir aplinkiniais. Ypač svarbu pagalbos ieškoti nedelsiant, vos atsiradus pirmiesiems simptomams – tuomet galima užkirsti kelią didesnėms problemoms ateityje.
Gyvenimo prognozė
Priklausomos asmenybės sutrikimo eiga ir pasekmės priklauso nuo to, ar žmogus gauna tinkamą pagalbą. Negydomas sutrikimas gali lemti papildomų psichikos sveikatos problemų, tokių kaip depresija ar priklausomybės, atsiradimą, pablogėjusius artimus santykius, didesnę riziką tapti emocinio ar fizinio smurto auka.
Taip pat, priklausomą asmenybės sutrikimą turintys žmonės dažniau patiria minčių apie savižudybę ar bando ją įvykdyti. Pagalba ir gydymas ne tik pagerina savijautą, bet ir sumažina pavojų sveikatai bei gyvybei.













