Pirminis aldosteronizmas, dar vadinamas Kono sindromu, – tai būklė, kai antinksčiai išskiria per didelį kiekį aldosterono. Aldosteronas – tai hormonas, atsakingas už natrio ir kalio koncentracijos reguliavimą mūsų kraujyje. Dėl šios būklės organizme gali susidaryti natrio perteklius ir kalio trūkumas.
Pagrindiniai požymiai ir simptomai
Dažniausiai šį sutrikimą išduoda nuolat padidėjęs kraujospūdis ir žemas kalio kiekis. Ilgainiui negydomas aukštas spaudimas didina riziką patirti miokardo infarktą ar galvos smegenų insultą, o sumažėjęs kalis gali sutrikdyti širdies ritmą.
Kiti simptomai, kurie gali pasireikšti sergant pirminiu aldosteronizmu:
- Nuolatinis nuovargis
- Ištroškimas
- Dažnas šlapinimasis
- Galvos skausmai
- Raumenų spazmai ar silpnumas
- Laikinas regos pablogėjimas
Kas sukelia pirminį aldosteronizmą?
Pernelyg didelė aldosterono gamyba paprastai kyla tada, kai antinksčiai funkcionuoja netinkamai. Šį procesą gali lemti keli skirtingi veiksniai:
- Nekalti antinksčių augliai (adenomos), kurių dažniausiai randama tik viename organe, tačiau gali būti ir abiejose pusėse
- Paveldimi genetiniai sutrikimai, tokie kaip įgimta antinksčių hiperplazija
- Labai retai – antinksčių vėžys
Pirminis aldosteronizmas išsivysto dėl pačių antinksčių sutrikimo. Bet būna atvejų, kai per didelis aldosterono kiekis atsiranda dėl kitų organizmo ligų – tai vadinama antriniu aldosteronizmu. Tokiais atvejais priežastys gali būti:
- Kepenų funkcijos sutrikimai
- Inkstų arterijų susiaurėjimas
- Širdies nepakankamumas
- Tam tikros inkstų navikų formos
- Nėštumas
Kas dažniau serga pirminiu aldosteronizmu?
Nors šis sutrikimas gali pasireikšti kiekvienam, didžiausia rizika būdinga žmonėms, kuriems:
- Kraujyje nuolat stebimas per mažas kalio kiekis
- Padidėjęs kraujospūdis prasideda iki 30 metų amžiaus
- Kraujospūdžiui kontroliuoti prireikia trijų ar daugiau vaistų
- Nustatomas antinksčių auglys
Anksčiau pirminis aldosteronizmas buvo vertintas kaip reta liga, tačiau šiandien žinoma, kad ją turi maždaug 5–10 % suaugusiųjų, sergančių hipertenzija. Daugiau atvejų nustatoma moterims, o dažniausiai diagnozė patvirtinama 30–40 metų amžiaus žmonėms.
Galimos pasekmės ir komplikacijos
Negydant pirminio aldosteronizmo, kraujospūdis linkęs dar labiau didėti, o elektrolitų pusiausvyra kraujyje gali būti ženkliai sutrikdyta. Elektrolitų trūkumas organizme ir nuolat padidėjęs kraujospūdis didina šių būklių riziką:
- Širdies smūgis ar širdies nepakankamumas
- Netaisyklingas širdies ritmas (aritmija)
- Inkstų funkcijos nepakankamumas
- Insultas
- Laikinas paralyžius arba judėjimo sutrikimai
Tyrimai ir diagnostika
Kraujo tyrimai – pagrindinis būdas nustatyti šią ligą. Jų metu matuojamas aldosterono ir renino kiekis, taip pat vertinamas natrio ir kalio balansas.
Kadangi kai kurie vaistai nuo spaudimo gali iškreipti tyrimų rezultatus, gydytojas gali laikinai pakeisti arba nutraukti tam tikrus vaistus, kad informacija būtų kuo tikslesnė.
Jei norima išsiaiškinti, ar antinksčiuose nėra navikų, atliekami papildomi tyrimai, pavyzdžiui:
- Kompiuterinė tomografija (KT), padedanti pamatyti vidaus organų būklę
- Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT), kuris leidžia detaliai įvertinti organų struktūrą
Pirminio aldosteronizmo valdymas ir gydymas
Ligos gydymas priklauso nuo jos priežasties – taikomi vaistai arba chirurginė operacija.
Vaistai
Tais atvejais, kai abu antinksčiai pagamina per daug aldosterono, dažniausiai skiriami specifiniai medikamentai, blokuojantys šio hormono poveikį. Tokie vaistai leidžia atkurti elektrolitų balansą ir kontroliuoti kraujospūdį.
Operacinis gydymas
Kai per didelį aldosterono kiekį išskiria tik viena antinksčių liauka, efektyvus gydymas – jos pašalinimas chirurginiu būdu (adrenalektomija). Taip galima išvengti ilgalaikio vaistų vartojimo.
Po operacijos gali prireikti laiko, kol kraujospūdis ir elektrolitų balansas visiškai normalizuosis. Gydytojas pasiūlys tinkamiausią gydymo planą ir stebės jūsų būklę.
Prevencija ir rizikos sumažinimas
Šiuo metu nėra būdų visiškai išvengti pirminio aldosteronizmo, tačiau reguliarus kraujospūdžio matavimas gali padėti laiku pastebėti problemą ir imtis priemonių.
Norėdami apsaugoti save ir sumažinti riziką susirgti ar pasunkėti ligos eigai, galite:
- Aktyviai judėti ir sportuoti
- Vengti arba riboti alkoholio vartojimą
- Mažinti suvartojamą druskos kiekį
- Atsisakyti rūkymo
Gyvenimo perspektyvos ir ilgalaikiai padariniai
Kai gydymas paskiriamas laiku ir tinkamai laikomasi gydytojo nurodymų, gyvenimo kokybė dažniausiai gerėja – simptomai sumažėja, kraujospūdis stabilizuojasi. Sunkesni ilgalaikiai padariniai dažniausiai pasireiškia tik tais atvejais, kai liga ilgai nediagnozuojama ar negydoma.
Pavojingiausios komplikacijos, tokios kaip insultas, širdies smūgis ar inkstų nepakankamumas, gresia tik sunkiu ar apleistu atveju. Todėl labai svarbu kreiptis į gydytoją vos pastebėjus aukštą spaudimą ar kitus simptomus.
Kasdienybė su pirminiu aldosteronizmu
Pastebėję tokius požymius kaip nuovargis, didelis troškulys ar dažnas šlapinimasis, pasitarkite su gydytoju – jis atliks reikiamus tyrimus.
Jei reguliariai fiksuojate per aukštą kraujospūdį ar sumažėjusį kalio lygį, pasikalbėkite su specialistu dėl galimų papildomų tyrimų ar pirminio aldosteronizmo patikros.
Jei jums diagnozuotas šis sutrikimas, svarbu klausti gydytojo apie galimas priežastis, būtinus tyrimus, ar nėra auglių antinksčiuose arba kitų būklių, kurios galėtų paaiškinti simptomus. Domėkitės siūlomu gydymo planu bei galimybe stebėti kraujospūdį namuose.