Nėra patikimų įrodymų, kad bulimija tiesiogiai sukelia vėžį. Vis dėlto medicinos praktikoje pastebima, kad su bulimija susiję kompensaciniai elgesio modeliai gali lemti sveikatos būkles, kurios ilgainiui didina tam tikrų onkologinių ligų riziką. Dažniausiai aptariama stemplė, nes ji gali būti nuolat dirginama skrandžio rūgšties.
Kaip bulimija gali netiesiogiai didinti riziką
Jeigu žmogus dažnai sukelia vėmimą, stemplė pakartotinai kontaktuoja su rūgštiniu skrandžio turiniu. Toks poveikis gali pažeisti gleivinę, sukelti uždegimą ir ilgainiui paskatinti ląstelių pakitimus, vadinamus ikivėžiniais.
Svarbu pabrėžti, kad bulimija neapsiriboja vien savavališkai sukeliamu vėmimu. Sutrikimui būdingi persivalgymo epizodai, po kurių seka kompensacinis elgesys (bandymas „atsverti“ suvalgytą maistą). Nors vėmimas yra dažnas kompensavimo būdas, kai kurie žmonės kompensuoja kitaip, pavyzdžiui, pernelyg intensyviai sportuoja ar vartoja laisvinamuosius.
Kas žinoma iš mokslinių duomenų apie bulimiją ir vėžį
Pagal dabartines medicinos žinias tyrimų, kurie aiškiai įvertintų bulimijos ir vėžio ryšį, yra nedaug. Dalis turimų duomenų remiasi pavieniais klinikiniais atvejais, todėl išvadų apibendrinimas yra ribotas.
Vis dėlto moksliniuose aprašymuose pasitaiko situacijų, kai ilgą laiką bulimija sirgusiems žmonėms išsivystė būklė, vadinama Bareto stemple. Tai stemplės gleivinės pakitimas, dažniausiai susijęs su ilgalaikiu rūgšties poveikiu. Bareto stemplė laikoma vienu iš stemplės adenokarcinomos (tam tikros stemplės vėžio formos) rizikos veiksnių.
Kai kuriuose stebėjimo pobūdžio darbuose nurodyta, kad asmenims, kurie buvo gydyti stacionare dėl valgymo sutrikimų, stemplės vėžio rizika gali būti kiek didesnė. Taip pat aptariamas galimas ryšys tarp persivalgymo epizodų (kurie gali būti bulimijos simptomas) ir onkologinių ligų rizikos, tačiau duomenys išlieka nevienareikšmiai.
Apžvalginiai darbai, vertinę valgymo sutrikimus apskritai, kai kuriose analizėse siejo juos su didesne stemplės ir kai kurių kitų organų vėžio rizika, tačiau kartu pabrėžė, kad įrodymų bazė nėra pakankama tvirtoms išvadoms, ypač kalbant konkrečiai apie bulimiją.
Praktinė išvada šiuo metu tokia: ryšys gali būti tikėtinas per ilgalaikius pažeidimus (ypač stemplėje), tačiau mokslinių duomenų dar per mažai, kad būtų galima užtikrintai teigti, kaip stipriai bulimija didina vėžio riziką.
Kiti veiksniai, didinantys vėžio riziką
Vėžio rizika priklauso nuo daugelio aplinkybių. Kai kurias jų galima koreguoti, o kai kurių (pavyzdžiui, amžiaus ar genetinio polinkio) pakeisti neįmanoma.
- Tabako vartojimas ir alkoholio vartojimas
- Nepakankama ar nesubalansuota mityba
- Žemas fizinis aktyvumas
- Aplinkos tarša (vandens ir oro)
- Spinduliuotės poveikis
- Genetinis polinkis
- Vyresnis amžius
Taip pat riziką gali didinti tam tikros infekcijos ir sveikatos būklės. Medicinoje dažniau minimi šie infekciniai veiksniai:
- Epstein–Barr virusas
- H. pylori infekcija
- Žmogaus papilomos virusas (ŽPV)
- Hepatito B ir hepatito C virusai
- ŽIV
Jeigu kyla pagrįstas nerimas dėl vėžio rizikos, tikslinga pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Jis gali įvertinti individualius rizikos veiksnius ir pasiūlyti tinkamą ištyrimo ar stebėsenos planą.
Kada reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą
Jei jūs ar jūsų artimas žmogus gyvena su bulimija, verta kreiptis pagalbos kuo anksčiau. Ankstyvas gydymas ir palaikymas padeda sumažinti ilgalaikių komplikacijų tikimybę ir gerina tiek psichologinę, tiek fizinę savijautą.
Taip pat rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistu, jei pasireiškia šie simptomai:
- Nuolatinis rėmuo ar rūgšties refliuksas
- Rijimo pasunkėjimas
- Nepaaiškinamas svorio kritimas
- Skausmas krūtinėje
- Užsitęsęs gerklės perštėjimas, skausmas ar prikimimas
Šie požymiai gali rodyti stemplės dirginimą ar pažeidimą, tačiau taip pat gali būti susiję ir su kitomis būklėmis, todėl reikalingas medicininis įvertinimas.
Esmė
Bulimija pati savaime nelaikoma tiesiogine vėžio priežastimi. Vis dėlto su ja susijęs elgesys, ypač dažnas vėmimas ir dėl jo pasikartojantis rūgšties poveikis stemplei, gali sudaryti sąlygas pakitimams, kurie didina stemplės vėžio riziką. Mokslinių duomenų vis dar nepakanka tvirtoms išvadoms, todėl svarbiausia – nelaukti, kol atsiras rimtų komplikacijų, ir laiku kreiptis profesionalios pagalbos.
