Galvos svaigimas po važiavimo liftu gali būti susijęs su judesio liga, galvos svaigimo priepuoliais (vertigo), nerimu ar kai kuriais vidinės ausies sutrikimais. Nors toks pojūtis dažniausiai nėra pavojingas, jis gali būti nemalonus ir trikdyti kasdienę veiklą. Pagal dabartines medicinos žinias, dažniausiai padeda paprastos priemonės, o jei simptomai kartojasi ar stiprėja – verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Ar galvos svaigimas po lifto yra normalus?
Judėjimą išprovokuojamas pykinimas ir svaigimas (judesio liga) yra ganėtinai dažnas reiškinys. Taip pat nemaža dalis žmonių bent kartą gyvenime patiria vertigo – stipresnį sukimąsi ar „žemės slydimo“ pojūtį, dažnai susijusį su pusiausvyros sistema.
Nors galvos svaigimas po lifto nėra laikomas „norma“ ta prasme, kad taip turėtų būti visiems, klinikinėje praktikoje pastebima, jog tai tikrai nėra reta situacija, ypač jautresniems judesiui žmonėms.
Kodėl važiuojant liftu gali apsvaigti galva ar pykinti?
Liftas juda vertikalia kryptimi, o kūnas tuo metu dažnai išlieka nejudrus. Smegenims tenka suderinti signalus iš regos, raumenų bei pusiausvyros sistemos. Kai ši informacija tarpusavyje „nesutampa“, gali atsirasti svaigimas, nestabilumo jausmas ar pykinimas.
Judesio liga
Judesio liga dažniau pasireiškia, kai kūnas jaučia judėjimą, bet akys nemato įprasto vaizdo pokyčio (pavyzdžiui, stovint lifte). Tuomet gali atsirasti:
- lengvas apsvaigimas,
- silpnumas,
- prakaitavimas,
- pykinimas.
Vertigo
Vertigo – tai ne tik „apsvaigimas“, o labiau sukimosi ar stipraus nestabilumo pojūtis. Jį gali išprovokuoti judesys, galvos padėties pasikeitimas, staigus sustojimas ar pagreitėjimas – todėl liftas kai kuriems žmonėms tampa aiškiu „trigeriu“.
Vidinės ausies (pusiausvyros sistemos) sutrikimai
Vidinė ausis dalyvauja pusiausvyros palaikyme ir padeda kūnui suvokti padėtį erdvėje. Jei ši sistema sutrikusi, judesiai ar padėties pokyčiai (įskaitant važiavimą liftu) gali lengviau sukelti svaigimą ar „išsiderinimo“ pojūtį.
Prie galimų būklių, kurios gali būti susijusios su tokiais simptomais, priskiriamos:
- labirintitas,
- Menjero liga,
- vestibulinis neuritas,
- vidinės ausies infekcijos.
Jei svaigimas ryškesnis, neretai prisideda ir pykinimas.
Ar eskalatoriai gali sukelti panašų svaigimą?
Eskalatoriai, panašiai kaip liftai, perkelia kūną erdvėje, nors žmogus pats stovi vietoje. Toks „judėjimas nejudant“ kai kuriems žmonėms gali kelti panašius pojūčius kaip judesio liga ar vertigo.
Vis dėlto judesio pobūdis skiriasi, todėl vieni žmonės prasčiau toleruoja būtent liftus, kiti – eskalatorius, o daliai simptomai pasireiškia abiem atvejais. Jei judesys jums dažnai sukelia svaigimą, naudodamiesi tokiais įrenginiais būkite atidesni, ypač lipdami ar išlipdami.
Ką galima daryti, jei po lifto svaigsta galva?
Jei svaigimas ar pykinimas pasireiškia dažnai, galima išbandyti priemones, kurios taikomos judesio ligai. Medicinos praktikoje tam kartais naudojami vaistai, pavyzdžiui:
- difenhidraminas,
- dimenhidrinatas,
- skopolaminas.
Jei svarstote vaistus, ypač jei turite lėtinių ligų, vartojate kitus preparatus, esate nėščia ar vaistus naudotų vaikas, saugiausia pasirinkimą aptarti su gydytoju arba vaistininku.
Praktiniai patarimai lifte
- Stovėkite stabiliai ir, jei yra galimybė, laikykitės turėklo ar rankenos.
- Stenkitės laikyti galvą kuo ramiau, venkite staigių pasukimų kylant ar leidžiantis.
- Žvilgsnį nukreipkite į pastovų tašką (pavyzdžiui, į vieną vietą sienoje), o ne į greitai kintančius atspindžius.
Taip pat pastebima, kad dažnai važinėjant tuo pačiu liftu, daliai žmonių simptomai laikui bėgant susilpnėja, nes organizmas prisitaiko prie judesio.
Nemedikamentinės priemonės
Kai kuriems žmonėms padeda paprasti būdai, kurie naudojami valdant judesio ligos ar vertigo metu atsirandantį pykinimą:
- imbiero saldainiai ar imbiero produktai,
- kvapas, kuris ramina ir padeda nukreipti dėmesį (pavyzdžiui, rožių aromatas),
- atsigulimas ir poilsis, jei svaigimas užsitęsia,
- raumenų įtempimas (pvz., sugniaužiant kumščius) kaip trumpalaikė savikontrolės technika.
Kada gali reikėti išsamesnio gydymo?
Jei pagrindinė problema yra vidinės ausies sutrikimas, vien tik „judesio ligos“ priemonių gali nepakakti. Tokiais atvejais gydymas priklauso nuo priežasties ir gali apimti skirtingas medicinines priemones, pavyzdžiui, priešinfekcinį gydymą, uždegimą mažinančius vaistus, alergijos simptomus veikiančius preparatus, skysčių apykaitą veikiančius vaistus ar pusiausvyros reabilitaciją (specialius pratimus ir kineziterapiją).
Kada kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą?
Jei po važiavimo liftu galva svaigsta retai ir trumpai, dažniausiai padeda paprastos strategijos. Tačiau patartina pasitarti su specialistu, jeigu:
- svaigimas kartojasi dažnai arba stiprėja,
- atsiranda klausos pokyčių, ūžesys ausyje ar spaudimo pojūtis,
- pasireiškia stiprus pusiausvyros sutrikimas,
- ima temti akyse, alpstate arba netenkate sąmonės.
Tokiais atvejais svarbu įvertinti galimas priežastis ir parinkti tinkamiausią pagalbą.
