Mononukleozė, dar vadinama infekcine mononukleoze arba trumpiau – mono, yra itin lengvai plintanti virusinė liga. Dažniausiai ja suserga paaugliai ir jauni suaugusieji, tačiau infekcija gali pasireikšti ir vaikams. Šią ligą sukelia virusai, dažniausiai – Epšteino-Baro virusas (EBV), taip pat kai kurios kitos infekcijos. Mononukleozė dažnai siejama su artimu kontaktu, nes virusas lengvai perduodamas per kūno skysčius, ypač seiles.
- 1.Kaip dažnai pasitaiko mononukleozė?
- 2.Kokie yra mononukleozės simptomai?
- 3.Kas sukelia mononukleozę?
- 4.Kiek užkrečiama yra mononukleozė?
- 5.Ar mononukleozė laikoma lytiškai plintančia infekcija?
- 6.Ar mononukleoze galima sirgti daugiau nei vieną kartą?
- 7.Kam dažniausiai pasireiškia mononukleozė?
- 8.Kokios galimos šios ligos komplikacijos?
- 9.Kaip diagnozuojama mononukleozė?
- 10.Kaip valdoma arba gydoma mononukleozė?
- 11.Kokia yra mononukleozės prognozė?
- 12.Ar galima išvengti mononukleozės?
- 13.Kada reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą?
- 14.Kokius klausimus verta užduoti gydytojui?
- 15.Šaltiniai
Daugeliu atvejų mononukleozė nelaikoma sunkia liga ir dažniausiai praeina savaime, be specifinio gydymo. Vis dėlto stiprus nuovargis, raumenų ir kūno skausmai bei kiti simptomai gali reikšmingai sutrikdyti kasdienę veiklą, mokymąsi ar darbą. Sergant šia liga, bloga savijauta gali tęstis maždaug mėnesį.
Kaip dažnai pasitaiko mononukleozė?
Epšteino-Baro virusas, kuris yra pagrindinė mononukleozės priežastis, yra labai plačiai paplitęs. Apie 95 % žmonių šia infekcija užsikrečia iki 35 metų amžiaus. Tačiau ne visiems, turintiems šį virusą, pasireiškia mononukleozės simptomai – dalis žmonių virusą nešioja organizme be aiškių ligos požymių.
Kokie yra mononukleozės simptomai?
Mononukleozės požymiai gali būti labai įvairūs – nuo lengvų iki ryškių ir varginančių. Dažniausiai simptomai neatsiranda staiga, o vystosi palaipsniui. Susirgimas paprastai pasireiškia praėjus maždaug keturioms-šešioms savaitėms po kontakto su Epšteino-Baro virusu. Klinikiniai požymiai gali išlikti keturias savaites ar net ilgiau.
Dažniausi mononukleozės simptomai:
- itin stiprus nuovargis ir išsekimas;
- pakilusi kūno temperatūra;
- gerklės skausmas;
- padidėję kaklo, pažastų ar kirkšnių limfmazgiai;
- galvos skausmai;
- sumažėjęs apetitas;
- raumenų skausmai arba bendras raumenų silpnumas;
- odos bėrimas;
- padidėjusi blužnis arba kepenys.
Kas sukelia mononukleozę?
Daugiau nei 90 % infekcinės mononukleozės atvejų sukelia Epšteino-Baro virusas. Tačiau ligą gali išprovokuoti ir kiti virusai ar tam tikros infekcijos. Simptomai gali pasireikšti užsikrėtus:
- adenovirusu;
- citomegalo virusu (CMV);
- hepatito A, B ar C virusais;
- paprastosios pūslelinės virusu;
- žmogaus imunodeficito virusu;
- raudonukės virusu;
- toksoplazmoze.
Kiek užkrečiama yra mononukleozė?
Mononukleozę sukeliantys virusai pasižymi dideliu užkrečiamumu. Jie perduodami per užsikrėtusio žmogaus kūno skysčius, ypač seiles. Infekcija gali plisti per:
- kraujo perpylimus;
- kosėjimą ar čiaudėjimą;
- bučinius;
- bendrą maisto, gėrimų ar stalo įrankių naudojimą;
- organų transplantacijas;
- lytinius santykius.
Ar mononukleozė laikoma lytiškai plintančia infekcija?
Epšteino-Baro virusas priklauso herpes virusų grupei, tačiau jis nėra tas pats, kuris sukelia lūpų ar lytinių organų pūslelinę. Nors abu virusai gali būti perduodami lytiniu keliu, Epšteino-Baro virusas dažniau plinta per artimą kasdienį kontaktą, pavyzdžiui, bučiuojantis ar dalijantis gėrimais.
Ar mononukleoze galima sirgti daugiau nei vieną kartą?
Epšteino-Baro virusas organizme išlieka neaktyvios formos net ir išnykus mononukleozės simptomams. Dauguma žmonių šia liga suserga tik vieną kartą gyvenime.
Jeigu virusas vėl suaktyvėja, dažniausiai tai nesukelia jokių simptomų. Vis dėlto žmogus gali to nežinodamas perduoti virusą kitiems. Asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi, mononukleozės požymiai gali pasireikšti daugiau nei vieną kartą.
Kam dažniausiai pasireiškia mononukleozė?
Pastebimi du laikotarpiai, kai žmonės dažniausiai užsikrečia Epšteino-Baro virusu: ankstyvas mokyklinis amžius ir paauglystė bei jaunas suaugusiųjų amžius. Maži vaikai dažnai nejaučia jokių simptomų, o paaugliai ir dvidešimtmečiai turi didžiausią riziką susirgti mononukleoze.
Apie vienas iš keturių šios amžiaus grupės asmenų, užsikrėtusių Epšteino-Baro virusu, suserga mononukleoze. Vis dėlto ši liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje.
Kokios galimos šios ligos komplikacijos?
Dažniausiai mononukleozės simptomai palaipsniui silpnėja per maždaug keturias savaites. Tačiau nuovargis gali išlikti dar kelis mėnesius. Atsigavimo laikotarpiu kai kurie žmonės negali lankyti mokyklos ar dirbti įprastu režimu.
Didžiausia rizika anksčiau sveikiems žmonėms yra padidėjusios blužnies plyšimas. Blužnis, esanti viršutinėje kairėje pilvo dalyje, dalyvauja kraujo filtravimo procese. Jai plyšus, gali prasidėti vidinis kraujavimas į pilvo ertmę, o tai yra gyvybei pavojinga būklė, reikalaujanti skubios chirurginės pagalbos.
Siekiant sumažinti šią riziką, gydytojas gali rekomenduoti laikinai vengti intensyvaus fizinio krūvio, kontaktinių sporto šakų ir sunkių daiktų kilnojimo, kol savijauta visiškai pagerės.
Kaip diagnozuojama mononukleozė?
Mononukleozės diagnozė nustatoma įvertinus paciento nusiskundimus ir klinikinius požymius. Sveikatos priežiūros specialistas atkreipia dėmesį į bendrą savijautą, taip pat kruopščiai apžiūri, ar nėra padidėjusių kaklo limfmazgių bei požymių, rodančių padidėjusią blužnį ar kepenis.
Diagnozei patvirtinti dažnai atliekami kraujo tyrimai. Jų metu nustatomi antikūnai, kuriuos organizmas gamina kovodamas su Epšteino-Baro virusu. Taip pat gali būti vertinamas padidėjęs baltųjų kraujo kūnelių, ypač limfocitų, kiekis, kuris rodo aktyvią infekciją.
Kaip valdoma arba gydoma mononukleozė?
Specifinio gydymo, kuris visiškai pašalintų mononukleozę, nėra. Antibiotikai ar antivirusiniai vaistai, veiksmingi prieš kitas infekcijas, šiuo atveju nepadeda. Todėl gydymas orientuotas į simptomų palengvinimą ir bendros savijautos gerinimą.
Rekomenduojamos savipriežiūros priemonės apima:
- poilsį, nes liga sukelia ryškų nuovargį, o pakankamas miegas padeda organizmui kovoti su infekcija;
- gausų skysčių vartojimą, siekiant išvengti dehidratacijos;
- vaistus nuo skausmo ir karščiavimo, kurie mažina uždegimą, galvos bei raumenų skausmus;
- gerklės skausmo mažinimą skalaujant druskos tirpalu ar naudojant pastiles;
- fizinio krūvio ribojimą, nes aktyvi veikla gali didinti spaudimą padidėjusiai blužniai ir padidinti jos plyšimo riziką.
Kontaktinių sporto šakų ir intensyvių treniruočių reikėtų vengti visos ligos metu ir dar iki keturių savaičių po simptomų išnykimo.
Kokia yra mononukleozės prognozė?
Mononukleozės simptomai gali būti ryškūs ir laikinai apriboti įprastą gyvenimo būdą. Vis dėlto daugeliu atvejų, taikant palaikomąją priežiūrą namuose, savijauta palaipsniui gerėja.
Nuovargis gali išlikti kelis mėnesius net ir pagerėjus kitiems simptomams. Šiuo laikotarpiu svarbu skirti pakankamai laiko poilsiui, vartoti pakankamai skysčių ir vengti didelio fizinio krūvio, kad būtų sumažinta blužnies plyšimo rizika.
Ar galima išvengti mononukleozės?
Efektyviausia prevencijos priemonė – tinkama asmens higiena ir atsargus elgesys. Rekomenduojama nesidalinti maistu, gėrimais ar kitais daiktais, kurie gali perduoti seiles ar kitus kūno skysčius, su asmenimis, sergančiais mononukleoze ar turinčiais virusinės infekcijos požymių, tokių kaip karščiavimas, kosulys, gerklės skausmas ar stiprus nuovargis.
Kada reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą?
Jeigu sergate mononukleoze, būtina susisiekti su gydytoju tais atvejais, kai pasireiškia šie simptomai:
- pasunkėjęs rijimas arba kvėpavimas;
- galvos svaigimas ar alpimo epizodai;
- ryškus rankų ar kojų raumenų silpnumas;
- labai stiprūs, visą kūną apimantys skausmai;
- ilgai trunkantis aukštas karščiavimas;
- intensyvūs galvos skausmai;
- aštrus ar staigus skausmas viršutinėje kairėje pilvo srityje.
Kokius klausimus verta užduoti gydytojui?
Diagnozavus mononukleozę, naudinga aptarti su sveikatos priežiūros specialistu šiuos klausimus:
- koks yra tinkamiausias būdas palengvinti mononukleozės simptomus;
- kiek laiko išlieku užkrečiamas kitiems;
- kokių priemonių turėčiau imtis, kad neužkrėsčiau aplinkinių;
- kiek laiko paprastai trunka visiškas pasveikimas;
- kada galiu grįžti į darbą ar mokyklą;
- nuo kada saugu atnaujinti fizinį aktyvumą ir sportą;
- ar įmanoma šia liga susirgti pakartotinai;
- į kokius galimų komplikacijų požymius turėčiau atkreipti dėmesį.
Šaltiniai
Amerikos šeimos gydytojų akademija. Mononukleozė.
Centers for Disease Control and Prevention (CDC). Informacija apie infekcinę mononukleozę.
Merck vadovas (skirtas vartotojams). Infekcinė mononukleozė.Mohseni M., Boniface M. P., Graham C. Mononukleozė. StatPearls leidinys.
