Kiekvienam žmogui tenka patirti nerimo ar įtampos akimirkų, tačiau kai kuriems stresas tampa kasdieniu palydovu. Priežastys gali būti labai įvairios: nuolatinė įtampa darbe, netektys, nesutarimai asmeniniuose santykiuose ar finansiniai iššūkiai. Dažniausiai stresas kyla net keliose gyvenimo srityse vienu metu.
Kodėl stresas pasireiškia lengvai?
Kasdieniai sunkumai ir spaudimas dažnai veda prie nuolatinio streso. Tam įtakos turi:
- dideli darbo krūviai arba netektos darbo vietos
- sunkumai bendraujant su artimaisiais, draugais ar partneriu
- gyvenimas su sveikatos problemomis arba sveikstant po traumos
- finansinės problemos
- artimo žmogaus netektis
- prisiimta atsakomybė rūpinantis artimuoju
Patiriamas stresas ilgainiui gali neigiamai paveikti tiek kasdienę savijautą, tiek bendrą sveikatą. Atpažinus, kas konkrečiai sukelia įtampą, dažnai tampa lengviau rasti būdų, kaip ją suvaldyti ir pagerinti savo emocinę pusiausvyrą.
Kaip skiriasi stresas ir nerimas?
Stresas paprastai kyla natūraliai, kai susiduriame su gyvenimo iššūkiais. Tokia reakcija trumpalaikė ir dažniausiai praeina, kai išnyksta ją sukėlęs veiksnys.
Tačiau nerimas – tai jau ilgalaikis susirūpinimas ar baimės pojūtis. Kartais nerimas užklumpa net tada, kai akivaizdaus pavojaus ar streso šaltinio nebėra. Tokia būsena gali būti susijusi su psichikos sveikatos sutrikimais, todėl svarbu savęs neatstumti – jei nerimas nepraeina, verta ieškoti pagalbos.
Streso valdymo būdai
Nors pašalinti visų stresorių dažnai nepavyksta, tačiau galima išmokti geriau su jais susidoroti. Štai keletas veiksmingų metodų:
- Atpažinkite streso šaltinius. Pagalvokite, kas sukelia didžiausią įtampą ir imkitės priemonių bent dalį šių veiksnių sumažinti.
- Pasirūpinkite miego kokybe. Suaugusiems verta stengtis išsimiegoti bent 7 valandas per parą – taip lengviau atsistatyti po įtemptos dienos.
- Išbandykite sąmoningumo praktikas. Meditacija ar dienoraščio rašymas padeda suvaldant mintis ir ramina emocijas.
- Skirkite laiko mėgstamai veiklai. Įtraukdami į rutiną hobius ar poilsį, padedate sau atgauti dvasinę pusiausvyrą.
- Atverkite širdį artimiesiems. Pasidalinkite savo patirtimis ir jausmais – tai gali suteikti palaikymo ir sumažinti įtampą.
- Judesys kasdienybėje. 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos per savaitę stiprina ne tik kūną, bet ir nervų sistemą.
Jei jaučiate, kad stresas tampa nuolatinis ir nė vienas iš streso mažinimo būdų nepadeda, verta pasikalbėti su sveikatos priežiūros specialistu. Jis padės sudaryti individualų planą ir surasti jums tinkamus sprendimus.













