Respiratorinis acidozė – tai sutrikimas, kai kraujo pH tampa žemiau normos ribos dėl padidėjusio rūgšties kiekio kraujyje. Kad organizmas veiktų tinkamai, kraujas turi turėti tam tikrą rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. pH vertė kraujyje paprastai svyruoja nuo 7,35 iki 7,45, ir nukrypimai nuo šios ribos gali paveikti daugelį organizmo procesų. Sutrikimas atsiranda, kai plaučiai nebesugeba pašalinti viso organizme susikaupusio anglies dioksido (CO₂), todėl rūgštingumas didėja.
Respiratorinio acidozės tipai
Respiratorinė acidozė gali būti dviejų formų – ūmi arba lėtinė. Ūmios formos metu per labai trumpą laiką kraujyje smarkiai padidėja anglies dioksido kiekis. Esant lėtinei eigai, šis procesas vyksta palaipsniui, todėl organizmas šiek tiek prisitaiko prie pokyčių. Kai kuriais atvejais vienam žmogui gali išsivystyti abu acidozės tipai vienu metu: lėtina eiga gali netikėtai komplikuotis ūmiu pablogėjimu.
Kas gali susirgti respiratorine acidoze?
Respiratorine acidoze gali sirgti kiekvienas, tačiau dažniausiai ši būklė siejama su ligomis, sutrikdančiomis plaučių veiklą arba kvėpavimo raumenis. Priežastys gali būti plaučių ligos, nervų ar raumenų sutrikimai, taip pat aplinkybės, kai plaučiai nepakankamai vėdinasi ir oras nepakankamai juda kvėpavimo takais.
Respiratorinės acidozės simptomai
Simptomai priklauso nuo to, kaip greitai išsivystė būklė ir nuo jos sunkumo.
- Staiga padidėjus anglies dioksido kiekiui, gali pasireikšti nerimas, galvos skausmas, orientacijos sutrikimai, dvigubas matymas ar net melsvas, pilkšvas ar balkšvas odos atspalvis – tai ženklas, kad organizmui trūksta deguonies.
- Taip pat galimas dusulys, švokštimas, sumišimas.
Užsitęsus arba negydant būklės, simptomai paprastai ryškėja:
- Gali atsirasti didelis silpnumas, raumenų trūkčiojimas ir nevalingi judesiai, elgesio pokyčiai.
- Paūmėjus – traukuliai arba sąmonės netekimas (koma).
Lėtinei respiratorinei acidozei būdingi nuolatinis nuovargis, širdies funkcijos sutrikimai, aukštas kraujospūdis, padidėjęs raudonųjų kraujo kūnelių kiekis kraujyje, atminties problemos bei koordinacijos sutrikimai.
Priežastys
Pagrindinė respiratorinio acidozės priežastis – kvėpavimo nepakankamumas. Priklausomai nuo ligos eigos, skiriasi priežastys.
Lėtinės respiratorinės acidozės priežastys
- Lėtinės plaučių ligos, tokios kaip astma ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL).
- Raumenų ir nervų sistemos sutrikimai (išsėtinė sklerozė, raumenų distrofija).
- Nutukimas, trukdantis pilnam plaučių išsiplėtimui.
- Stuburo iškrypimas (skoliozė).
- Plaučių fibrozė, ūmus plaučių pabrinkimas.
- Šoninė amiotrofinė sklerozė.
Ūmios respiratorinės acidozės priežastys
- Astmos ar LOPL paūmėjimai.
- Cheminių medžiagų, alkoholio, narkotikų (ypač opioidų, amfetaminų) perdozavimas.
- Plaučių uždegimas (pneumonija), emfizema.
- Miego apnėja (naktinis kvėpavimo sustojimas).
Diagnostikos metodai
Norint tiksliai nustatyti respiratorinę acidozę, būtinas išsamus ištyrimas. Gydytojas ne tik išklausys nusiskundimų ir atliks apžiūrą, bet ir gali paskirti įvairius laboratorinius bei instrumentinius tyrimus.
- Arterinio kraujo dujų tyrimas (ABG) – tai pagrindinis tyrimas, matuojantis anglies dioksido ir deguonies kiekį kraujyje.
- Pagrindinių organizmo medžiagų apykaitos rodiklių nustatymas (biocheminis kraujo tyrimas).
- Kraujyje esančių elektrolitų nustatymas.
- Plaučių funkciniai mėginiai, parodantys, kaip efektyviai veikia jūsų plaučiai.
- Krūtinės ląstos rentgenograma arba kompiuterinė tomografija – leidžia įvertinti plaučių, kvėpavimo takų būklę.
- Anglies dioksido kiekio kraujyje analizė iš veninio kraujo mėginio.
Gydymo būdai
Efektyvus gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties šalinimo. Paprastai pasitelkiamos kelios gydymo kryptys, kurias parenka gydytojas atsižvelgdamas į būklės sunkumą.
- Kvėpavimui palaikyti – dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai arba nuolatinio teigiamo slėgio kvėpavimo takų aparatai (CPAP), ypač sergantiems miego apnėja.
- Deguonies terapija, kai reikia padidinti deguonies kiekį kraujyje.
- Vaistai, kuriais gydomos plaučių ar kvėpavimo takų ligos.
Dažniausiai skiriami vaistai
- Antibiotikai, jei nustatoma bakterinė infekcija.
- Bronchus plečiantys vaistai, atpalaiduojantys kvėpavimo takų raumenis.
- Kortikosteroidai, mažinantys kvėpavimo takų uždegimą ir gleivių susidarymą.
- Diuretikai, padedantys pašalinti skysčių perteklių ir sumažinti kraujospūdį.
- Naloksonas – vaistas, naudojamas esant įtariamam opioidų perdozavimui.
- Priemonės rūkymui mesti (pleistrai, pastilės, kramtomoji guma, arba specialūs vaistai).
Kaip galima sumažinti riziką susirgti respiratorine acidoze?
- Atsisakykite rūkymo ir kitų tabako gaminių (įskaitant elektronines cigaretes ir garinimo įrenginius).
- Reguliariai mankštinkitės ir išlaikykite normalų kūno svorį.
- Jei gydytojas paskyrė naudoti CPAP aparatą, laikykitės rekomendacijų ir naudokite jį reguliariai.
- Būkite atsargūs vartodami raminamuosius vaistus: griežtai laikykitės nurodymų, niekada nemaišykite su alkoholiu ir neviršykite rekomenduotų dozių.
Prognozė ir gyvenimas su respiratorine acidoze
Kiekvieno žmogaus būklė – individuali, todėl prognozė priklauso nuo priežasties ir nuo to, kaip organizmas reaguoja į gydymą. Gydytojas gali tiksliau pasakyti apie laukiamą eigą po išsamios apžiūros ir būtinų tyrimų. Jei sergate plaučių liga ir pastebėjote, kad simptomai ūmiai pablogėjo, nedelskite ir kreipkitės į medikus.
Kuo skiriasi respiratorinė acidozė nuo kitų rūgščių-šarmų pusiausvyros sutrikimų?
- Respiratorinė acidozė išsivysto, kai plaučiai nebeišveda viso susidariusio anglies dioksido, todėl kraujo pH tampa žemesnis (rūgštesnis).
- Priešinga būklė – respiratorinė alkalozė – kai ilgai ir stipriai hiperventiliuojama, iš organizmo pašalinama per daug anglies dioksido, ir kraujas tampa šarminis (pH didesnis už normą).
- Metabolinė acidozė – tai kai rūgščių susikaupia ne dėl kvėpavimo, bet kitomis priežastimis: arba organizmas jų pagamina per daug, arba inkstai nepajėgia pašalinti pakankamai rūgščių iš kraujo.