Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra labai dažna infekcija, kuri neretai nesukelia jokių pastebimų simptomų. Dėl to žmogus gali nežinoti, kad yra užsikrėtęs. Kai požymiai vis dėlto atsiranda, jie dažniausiai pasireiškia lytinių organų ar išangės srities karpomis.
Pagal dabartines medicinos žinias yra daugiau kaip 200 ŽPV tipų, o daugiau nei 40 jų gali būti perduodami lytinių santykių metu. Skirtingi viruso tipai sukelia nevienodus pokyčius: vieni dažniau lemia karpas, kiti gali sukelti ląstelių pakitimų, kurie ilgainiui didina tam tikrų vėžinių susirgimų riziką.
Medicinos praktikoje pastebima, kad didelė dalis ŽPV infekcijų praeina savaime: maždaug 90 % atvejų organizmas virusą nuslopina per maždaug 2 metus be specifinio gydymo. Vis dėlto ŽPV vertėtų vertinti rimtai, nes infekcija tuo laikotarpiu gali būti perduodama kitiems, o kai kurie viruso tipai siejami su didesne onkologinių ligų rizika.
Kokie simptomai gali pasireikšti
Požymiai priklauso nuo to, kurią kūno vietą ŽPV paveikia, ir nuo konkretaus viruso tipo.
Burnos ir ryklės sritis
Jei ŽPV pažeidžia burnos ar gerklės gleivinę, galimi šie simptomai:
- užkimimas;
- gerklės skausmas;
- užsitęsęs kosulys;
- burnos ar gerklės gleivinės pažeidimai;
- padidėję kaklo (gerklės srities) limfmazgiai.
Lytinių organų ir išangės sritis
Dažniausias pasireiškimas šiose vietose – karpos. Jos gali atrodyti įvairiai:
- smulkūs gumbeliai arba jų sankaupos;
- iškilę arba visai plokšti pakitimai;
- primenantys žiedinį kopūstą;
- kūno spalvos arba balkšvi.
Kartais tokie pakitimai sukelia niežėjimą, diskomfortą ar kraujavimą aplinkinėje srityje.
Nors lytinių organų karpos pasitaiko dažniausiai, karpos gali atsirasti ir kitose vietose, pavyzdžiui, ant rankų, pėdų ar kitų kūno sričių.
Svarbu suprasti, kad gumbeliai ar „spuogeliai“ lytinių organų srityje ne visada reiškia ŽPV. Jie gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, pūslelinės, cistų, įaugusių plaukų ar odos uždegimo. Todėl tiksliausia kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, kuris įvertins pakitimus, nustatys priežastį ir aptars tinkamiausią taktiką.
Mažos ir didesnės rizikos ŽPV tipai
Klinikinėje praktikoje ŽPV tipai dažnai skirstomi į mažos ir didesnės rizikos pagal tai, kiek jie siejami su vėžinių susirgimų atsiradimu.
- Mažos rizikos tipai dažniau sukelia karpas ir įprastai nėra siejami su vėžiu.
- Didesnės rizikos tipai siejami su didesne tikimybe vystytis tam tikroms onkologinėms ligoms, pavyzdžiui, gimdos kaklelio, išangės ar burnaryklės srities vėžiui.
Ankstyvose stadijose tiek mažos, tiek didesnės rizikos infekcija gali nepasireikšti jokiais simptomais, todėl vien pagal savijautą jos patikimai atpažinti neįmanoma.
Kaip nustatoma ŽPV infekcija
Patikimiausias būdas sužinoti, ar yra ŽPV, – medicininiai tyrimai. Šiuo metu klinikinėje praktikoje plačiausiai taikomi tyrimai makštį turintiems asmenims, nes galima atlikti diagnostiką iš gimdos kaklelio mėginių.
Vienas iš būdų – laboratorinis ŽPV (DNR) tyrimas, padedantis nustatyti, ar infekcija priklauso didesnės ar mažos rizikos grupei.
Taip pat naudojamas gimdos kaklelio citologinis tyrimas (PAP testas), kurio metu paimamos gimdos kaklelio ląstelės ir įvertinama, ar nėra netipinių pakitimų. Jei randama pakitimų, gali būti rekomenduojami papildomi tyrimai, kad būtų aiškiau, ar jie susiję su ŽPV ir kokia gali būti rizika.
Svarbu pabrėžti: netipinis citologinio tyrimo atsakymas savaime nereiškia vėžio. Vis dėlto tokia ankstyva patikra padeda laiku pastebėti pokyčius ir sumažinti komplikacijų tikimybę, o kai kuriais atvejais leidžia nustatyti ir jau esantį gimdos kaklelio vėžį.
Ką daryti įtariant ŽPV
Jeigu įtariate ŽPV arba pastebite karpas, neįprastus darinius ar gleivinės pažeidimus, rekomenduojama kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Gydytojas gali pasiūlyti reikalingus tyrimus ir įvertinti, ar pakitimai būdingi ŽPV, ar labiau tikėtina kita priežastis.
Kai kuriais atvejais gali būti atliekama biopsija – paimamas nedidelis audinio mėginys iš karpos ar pažeistos vietos ir ištiriamas laboratorijoje. Tai padeda tiksliau nustatyti pakitimo pobūdį.
Jei reguliariai atliekate gimdos kaklelio patikrą, kartais tuo pačiu metu gali būti atliekamas ir ŽPV įvertinimas. Vis dėlto, jei kyla nerimas dėl galimos infekcijos, svarbu tai aptarti su gydytoju – pagal simptomus ir individualius rizikos veiksnius jis gali rekomenduoti tinkamiausią ištyrimo planą.
Esmė
ŽPV yra plačiai paplitęs virusas, kuris dažnai nesukelia jokių aiškių simptomų, todėl profilaktiniai patikrinimai ir dėmesys kūno pokyčiams yra svarbūs. Pastebėjus karpas ar neįprastus pažeidimus, vertėtų nelaukti ir pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Ankstyvas įvertinimas ir stebėsena padeda sumažinti galimų komplikacijų riziką.
